COVID-19 liga: kokie požymiai ir liekamieji reiškiniai labiausiai vargina lietuvius?

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius teigia, kad daugelis persirgusių žmonių prieš ligą neturėjo jokių nusiskundimų dėl gretutinių ligų ir savo sveikatos būklę vertino kaip gerą. „Tyrimas rodo, jog iki susirgimo COVID-19 liga vos 37 proc. apklaustųjų buvo diagnozuotos gretutinės ligos, iš kurių dažniausiai nustatyta arterinė hipertenzija, nutukimas ir alergija, mažiau skydliaukės, virškinamojo trakto sutrikimų. Iki susirgimo COVID-19 liga net 87,9 proc. sergančiųjų savo sveikatos būklę vertino kaip gerą, labai gerą ar puikią“, – pasakoja profesorius.

Užsikrėtus COVID-19 infekcija, beveik visi sergantieji jautė bent vieną ligos požymį. „Daugelį pacientų vargino bent vienas ligos simptomas ir tik 4,4 proc. sergančiųjų nepatyrė jokių ligos požymių, – sako R. Kubilius. – Pagrindiniai varginantys simptomai – nuovargis, dalinis ar visiškas uoslės praradimas, karščiavimas ir šaltkrėtis bei raumenų skausmai.“

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos atlikto tyrimo pirminiai duomenys atskleidė, kad ūminei ligai įgavus lėtinę eigą, kai diagnozuojamas pokovidinis sindromas, būdingi tie patys išliekantys simptomai arba ligos eigoje atsirandantys ir nauji varginantys nusiskundimai. „Daugiau nei pusė COVID-19 infekcija persirgusiųjų teigia, kad oficialiai pasveikę dar jautė fizinio pajėgumo sumažėjimą ir jėgų nebuvimą. Daugiau kaip trečdalis teigia jautę bendrą nuovargį, atminties sutrikimus, dėmesio, koncentracijos, susikaupimo sutrikimus“, – pagrindinius simptomus vardina viena iš tyrėjų, Kauno klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dovilė Važgelienė.

Tyrime dalyvavę asmenys, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl pokovidinio sindromo, mano, jog jiems taip pat yra reikalinga reabilitacija. „Iš visų apklaustųjų, kuriems simptomai po ligos išliko, kiek daugiau nei trečdalis teigė, kad dėl simptomų kreipėsi į gydytojus ir jiems buvo suteikta konsultacija. Beveik pusę apklaustųjų, kuriems nustatytas pokovidinis sindromas, mano, kad jiems reikalingas ir būtų naudingas reabilitacinis gydymas“, – teigia prof. R. Kubilius. Profesorius pabrėžia, kad moterys pusantro karto dažniau nei vyrai nori reabilitacinio gydymo. Šiuo metu pagal galiojantį LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprašą, reabilitacijai gali būti nukreipti tik tie pacientai, kurie dėl COVID-19 ligos buvo gydyti ligoninėje.

Didelė dalis persirgusių COVID-19 infekcija jaučia, kad jų sveikatos būklė pablogėjo ir negrįžo į pradinę padėtį. „Deja, tik mažiau nei pusė apklausoje dalyvavusių asmenų teigia, kad jų sveikata šiek tiek pablogėjo lyginant su buvusiąją. Apie 38 proc. apklaustųjų pastebėjo apribojimus tiek fizinei, tiek darbinei veiklai“, – aiškina gydytojas.

Primename, kad ir toliau tęsiamas duomenų rinkimas tyrime „Pacientų, persirgusių COVID-19 liekamieji simptomai ir jų įtaka biosocialinėms funkcijoms“. Visus, kurie persirgo COVID-19 liga, kviečiame užpildyti anketą ir prisidėti prie tyrimo. Anketą rasite čia

Kauno klinikų inf.