Buitinėmis nuotekomis užteršto vandens šulinio tyrimo atomazga
Nešvarų ir netinkamą gerti šulinio vandenį kentusiems Eržvilko seniūnijos Rutkiškių kaimo gyventojams pagaliau palengvėjo – antradienį teršėjai išaiškinti. Nuo birželio mėnesio iki pat šiandienos gyvenvietėje ieškotas taršos šaltinis rastas – kaltinamieji užteršimu artimiausi kaimynai.
Tyrimas pradėtas seniūno
Kaip pasakoja Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis, pranešimą, apie užterštą šulinį, iš gyventojų gavo birželio mėnesį. Tada ir buvo pradėtas tyrimas kartu su Aplinkos apsaugos inspekcija. „Iš karto pamatėm, kad procesas gali užtrukti, nes patikrinti vieną sodybą, pilant specialų rašalą į vandenį, užtrunka 3 paras. Taigi, susidėliojom orientacinį grafiką ir, kadangi nežinojom, kur gali būti taršos šaltinis, pradėjome tikrinti visą gyvenvietę“ – pasakoja seniūnas.
Vis dėlto, surasti teršėjų taip greitai nepavyko – teko imtis mechaninių priemonių. Buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrių ir patikrintos visos gyvenvietėje esančios melioracijos trasos. „Pamatėm, kad šalia šulinių linijos yra sena melioracijos vamzdžių trasa, kuri planuose nebėra veikianti kaip melioracijos statinys. Kilo įtarimas, kad nuotekos, tuo pačiu ir fekalijos, gali bėgti būtent iš jos“ – sako G. Kasputis. Seniūno įtarimai pasitvirtino. Atkasus seną melioracijos trasą prie šulinio, pastebėta, kad iš jos parbėga buitinės nuotekos. Vėliau, specialūs dažai buvo pilami tiesiai į gyventojų klozetus. Nuleidus vandenį iš klozeto, buvo stebimas užterštoje sodyboje iškastoje duobėje esančių nuotekų spalvos pasikeitimas. Turiniui pakeitus spalvą buvo galima identifikuoti taršos sukėlėjus.
Kalti savavališkai besielgę kaimynai
Šalia įtarinėjamųjų teršimu gyventojų sodybos pavasarį buvo nupirkta kita sodyba. Jos naujakuriai specialiai užkimšo neveikiančią melioracijos trasą, nes įsirenginėjo nuotekų valymo įrenginius. Dėl šio savavališko veiksmo įvyko atvirkštinė reakcija – nuotekos pradėjo bėgti ne į gyvenvietės gale esantį kanalą, o atgal ir, tuo pačiu, į šulinius. Tačiau kaip sako seniūnas, tokia melioracijos trasa šalia geriamojo vandens kaupimo rezervuarų būti negali, kadangi ji surenka paviršinius vandenis, kurie ir patenka į šulinius.
Tiek Eržvilko seniūnijos seniūnas, tiek užteršto šulinio savininkai beveik įsitikinę, kad kaime yra vienintelis taršos šaltinis, kadangi per šiuos du mėnesius patikrinta visa gyvenvietė ir niekur daugiau pažeidimų nerasta. Seniūnas pasakoja, kad dėl šio atvejo Aplinkos apsaugos inspekcija ketina organizuoti išsamesnį tyrimą rudenį.
Vanduo nebebus tinkamas gerti
Seniūnija gyventojams išvalyti šulinio šiuo metu negali, nes neturi tokio vandens siurblio, kuris pasiektų šulinio dugną – jis esąs labai gilus. Be to, kad vanduo iš šulinio būtų tinkamas bent jau skalbimui, jį reikia plauti mažiausiai 6 kartus. Norint naudoti jo vandenį maistui, valymo darbai užsitęs dar ilgiau. Be to, tokiam šulinio valymui turėtų būti išleista nemaža pinigų suma. Vienas specialus valymas kainuoja apie 1 tūkst. eurų. Nežinia, kiek tokių valymo darbų tektų atlikti, kad gyventojai vėl turėtų geriamo vandens savo kiemuose.
Teršėjai kaltės nepripažįsta
Šiuo metu šulinio užteršimu buitinėmis nuotekomis kaltinami žmonės bendrauja tik su Aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojais. „Mūsų laiko“ korespondentams su jais pakalbėti taip pat nepavyko – pamatę žiniasklaidos atstovus, kaltinamieji uždarė savo sodybos vartus ir įsileisti nepanoro.
Nukentėjusiesiems pikta, kad teršėjai visiškai neprisiima atsakomybės. „Nors esam kaimynai, bet jie mums net nepasiūlo geriamojo vandens, kadangi jo dabar neturim. Apie atsiprašymą nėra net kalbos, mes iš jų girdim vien tik blogus žodžius“ – pasakoja nukentėjusiosios anūkė, kuri ir kreipėsi dėl šios problemos į Eržvilko seniūnijos seniūną G. Kasputį.
Sodyboje gyvenanti senyva moteris pati bijojo kažkuo priekaištauti kaimynams. Tačiau sužinojusi apie problemą anūkė iš karto ėmėsi ją spręsti. „Iš karto kreipiausi į seniūną. Šis patarė kreiptis ir į Aplinkos apsaugos inspekciją. Tada labai greitai viskas prasidėjo – jau kitą dieną sulaukėme darbuotojų, kurie pradėjo tyrimą“ – pasakoja mergina. Pasak jos, sodyboje esantis vaismedžių sodas yra šiek tiek žemiau, todėl jau ne kartą buvo patvinęs nuotekomis.
Kaimynams, užteršusiems du šulinius buitinėmis nuotekomis, grės baudos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnį, pažeidėjams gali būti taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų. Seniūno nuomone, teršėjai taip pat turėtų atlyginti kaimynams padarytą žalą, pasirūpinti šulinių išvalymu bei patys įsirengti nuotekų valymo įrenginius.
Ragina nedelsti
G. Kasputis apgailestauja, kad apie problemą pranešta jau kiek per vėlai. „Jei žinia mus būtų pasiekusi anksčiau, būtų buvę galima šulinį išvalyti. O dabar nuotekos jau yra įsigėrusios į betoną ir gruntą“ – apgailestauja seniūnas. G. Kasputis gyventojus ragina kilus bet kokiai problemai nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į seniūnus ar kitus žmones, kurie galėtų padėti. „Kuo greitesnė reakcija į tam tikrą problemą, tuo mažesnės pasekmės ir gyventojams ir visiems kitiems“ – kalba seniūnas.
Kompensacijai gauti – galimybės nėra
Jurbarko rajone yra 26 gyvenvietės, kurios neturi įsirengusios nuotekų valymo įrenginių, todėl tokia aplinkos užteršimo grėsmė gali kilti bet kurioje iš šių gyvenviečių. Apie 40 savivaldybių visoje Respublikoje jau keleri metai yra numačiusios iš savo biudžeto skirti 10 tūkst. eurų, o kartais net 20 tūkst. eurų dydžio kompensacijas, kurios būtų teikiamos gyventojams, norintiems, tačiau finansiškai nepajėgiantiems įsirengti nuotekų valymo įrenginių.
„Būtų sveika ir Jurbarko rajono savivaldybei numatyti bent 10 tūkst. eurų dydžio kompensacijas nuotekų valymo įrenginių įsirengimui. Numačius tokio dydžio lėšas, padėti įsirengti valymo įrenginius būtų galima apie 30-čiai gyventojų, o tai – beveik viena gyvenvietė“ – situaciją komentuoja G. Kasputis.
Eržvilko seniūnijos seniūnas teigia jau seniai diskutuojantis su Jurbarko rajono savivaldybe dėl tokios paramos skyrimo rajono gyventojams. Yra parengęs net preliminarų paramos teikimo tvarkos aprašo projektą, kuriame numatoma, kam būtų teikiama pirmenybė kandidatuojant į tokią kompensaciją ir kas, apskritai, galėtų ją gauti. Jo nuomone reikia stengtis ir skatinti gyventojus žengti tokį žingsnį kuo greičiau. „Gyvename 21-ame amžiuje, turime judėti pirmyn, juo labiau, kad yra tam priemonių ir ne tokių brangių“ – sako seniūnas.
Rengiamas bendras projektas keturiose savivaldybėse
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybės biudžete individualiems nuotekų valymo įrenginiams įrengti lėšos nėra numatytos, kadangi iki šiol tokių siūlymų nėra sulaukęs. Tačiau šiuo metu keturios Tauragės regiono savivaldybės (Jurbarko, Šilalės, Tauragės ir Pagėgių) atlieka projekto „Tauragė plius“ parengiamuosius darbus. „Visų keturių savivaldybių merų iniciatyva, bendruomenės pritarimu viena iš strateginių sričių, kuriai bus ieškoma finansavimo šaltinių – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros įrengimas mažuose miesteliuose ir gyvenvietėse“ – sako S. Mockevičius. Meras teigia, kad pirmiausiai reikia surasti techninius sprendimus, kaip įrengti individualius ar nedidelius grupinius valymo įrenginius ES ar kitų fondų lėšomis.
Kalbėdamas apie šulinio užteršimą nuotekomis Rutkiškių kaime meras sako, kad visi darbai (išskyrus šulinio valymą) yra atlikti biudžeto lėšomis, o nustatytas teršėjas bus nubaustas. „Tikimės, kad už taršą atsakingas gyventojas išplaus ir išvalys užterštą šulinį. Jei to padaryti nesutiks, priimsime kitus sprendimus“ – komentuoja S. Mockevičius.
Norėčiau jus visus rekomenduoti patikimam ir nuoširdžiam privačios paskolos davėjui, kuris patvirtin...
Nemokami pietūs priešmokyklinukams nepasieks „Nykštuko“