Brandos atestatų įteikimo šventėje – spalvų jūra ir laisvės dvelksmas

Jurbarko kultūros centre ir jo prieigose šeštadienio popietę šurmuliavo ryškiaspalviai abiturientai ir gėlėmis nešini jų artimieji. Nuostabi šventė – brandos atestatų įteikimas ir galų išleistuvės! Ir kaip nebūti laimingiems, jei pagaliau baigėsi ilgas ir įtemptas etapas. Egzaminai išlaikyti, atestatai išrašyti, laikas atsipūsti ir draugiškai atsisveikinti. Vieni išleistuves pratęsė Panemunės pilyje, kiti sodybose, treti ir iki Palangos palėkė.

Brandos atestatų įteikimo šventės metu abiturientės atviravo, kad šiemet nesivaikoma jokių madų, puošiamasi ryškiomis ar pastelinėmis spalvomis, pagal kiekvieno supratimą ir skonį. Žinoma, ir kišenę. Kalbintos vakaro viešnios prisipažino, kad pasiruošimas išleistuvėms joms kainavo nuo 200 iki 300 eurų. Vaikinai teigia apsiėję pigiau – su 100 -150 eurų išlaidomis.

Į brandos atestatų įteikimo šventę, kaip ir kasmet, susirinko ne tik abiturientai, bet ir jų tėveliai, giminės, draugai. Salėje neužteko sėdimų vietų, tiek daug buvo norinčių pasidžiaugti jaunuolių pasiekimais. Juos sveikino Jurbarko rajono savivaldybės meras S. Mockevičius, Seimo narys R. Juška, Jurbarkiškių klubo prezidentas R. Dainius, mecenatė N. Globienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Antanas Čenys ir kiti svečiai. Abiturientams jie linkėjo pasirinkti tinkamą kelią, kurti savo vaikams gražią Lietuvos ateitį ir neužmiršti Jurbarko krašto.

Gimnazistų mokytojai pastebi, kad išleistuvės praranda savo patosinį išskirtinumą, kuomet viena klasė stengdavosi pranokti kitą tiek apranga, tiek šventės vieta. Į antrą planą jas nustumia paskutinis skambutis. Be to, šie metai pirmieji, kai išleistuvininkai negali pakelti šampano taurės, nes įstatymas apriboja alkoholio įsigijimą iki 20 metų. Žinodami, kad tokią situaciją sudėtinga kontroliuoti ir nenorėdami prisiimti atsakomybės už jau suaugusių žmonių elgesį, dalyvavimo išleistuvėse atsisakė ir dalis klasių auklėtojų. Tuo tarpu kalbinti abiturientai sakė, kad jie moka linksmintis ir be alkoholio, o tėvai bei mokytojai dėl to draudimo išgyvenantys labiau nei jie patys.

„Mūsų laiko“ inf.