Biudžete – skylė, o reikia 13 milijonų

Proto mūšių žaidimo ekspertų vertas klausimas. Kaip subalansuoti biudžetą, jei visiems metams reikia 13 mln. litų, nors jau šiandien aišku, kad trūksta apie 630 tūkst. Lt. Tokį galvosūkį sprendžia Jurbarko rajono vadovybė. Ir šį galvosūkį jie turės išspręsti iki rajono biudžeto projekto tvirtinimo Taryboje vasario mėnesį. Tokią žinią Jurbarko rajono vadovybė politikams, seniūnams, savivaldybės įmonių atstovams pranešė sausio 14 dieną, kuomet įvyko pirmasis biudžeto projekto pristatymas.

„Niekada neturėjome tokio biudžeto ir niekada taip nesvarstėme. Šį kartą nutarėme su jumis tartis nuo pirmos dienos, kad visi matytumėte visumą“, - sausio 14-osios posėdyje kalbėjo Jurbarko rajono meras Ričardas Juška, sudėliodamas iškilusio sunkumo akcentus po to, kai Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė pristatė darbinį rajono biudžeto variantą, populiariai kalbant „nesunulintą“, kada pajamos neatitiko planuojamų išlaidų. Iki tol Tarybos nariams buvo pateikiamas subalansuotas biudžetas – tereikėdavo pakoreguoti tam tikras biudžeto eilutes. Dabar yra kitaip.

„Turime 28,9 mln Lt. Poreikis vien tik darbo užmokesčiui, „Sodrai“, paskolos ir Tarybos narių darbo atlyginimams - 21,1 mln. Lt. Ir visoms kitoms funkcijoms lieka 7,8 mln. Lt. Jei iš jų imtume tik tai, kas būtina - šienavimas, apšvietimas, mokinių pervežimas, autobusų parko išlaikymas ir pagrindines funkcijas, kurias privalome atlikti, mums lieka tik 628 tūks. Lt. Įsiskolinimas už 2012-uosius metus - 1 mln. 300 tūkst. Lt. Įvertinant tai, kad turime kreditorinį įsiskolinimą, ir kad liko tik 628 tūks. Lt su visomis nepadengtomis ūkinėms funkcijomis,  mes jau dabar turime minus 672 tūkst. Lt. O jūs prašote 13 milijonų“, - liūdną vaizdą nupiešė meras, turėdamas omenyje savivaldybės administracijos skyrių, pavaldžių įstaigų, seniūnijų ir kt. pateiktas sąmatas 2013 metams.
 

Pasiūlymai neįmanomi?
Susitikimo tikslas buvo ne tik pristatyti biudžetą, bet ir išgirsti konstruktyvių pasiūlymų, kaip rajono biudžetą subalansuoti, iš kur gauti 13 mln. Lt. Buvo sulaukta daugiau kritikos nei konstruktyvių pasiūlymų. Opocizija kritikavo valdančiuosius dėl etatų didinimo savivaldybės administracijoje ir seniūnijoje. Kai kurių Tarybos narių akys nukrypo į etatus ir savivaldybės administracijos darbuotojų užmokestį. Zita Sorokienė siūlė imti pavyzdį iš verslo – jei įmonės pajamos mažėja, mažinamos darbuotojų algos. Ji pageidavo gauti sąrašą, kuriame būtų surašyta, kiek ir koks darbuotojas gauna atlyginimo.  
R. Juška patikino, kad negali būti kalbos apie valdininkų darbo užmokesčio sumažinimą be specialistų sutikimo – tai būtų neteisėta. Be to, pasak pačių administracijos atstovų, pakėlus minimalią algą, specialistų darbas jau ir taip nuvertinamas.

Politikų akys krypsta ir į valstybės deleguojamas lėšas savivaldybėms. A. Stoškienei patvirtinus, kad rajono savivaldybė metų pabaigoje Finansų ministerijai grąžino 700 tūkst. Lt nepanaudotų pinigų, Z. Sorokienė ragino kreiptis į Vyriausybę, kad šioji leistų tas lėšas panaudoti savivaldybės reikmėms. „Ar nebuvo galima sukoreguoti eilutes taip, kad  būtų  galima tomis lėšomis pasidengti mūsų išlaidas?“, - klausė Z.Sorokienė. „Atsakingai pasakau, kad ne“, - patikino  A. Stoškienė, mat tai yra tikslinės lėšos, skirtoms socialinėms reikmėms.
Kritikuota buvo 2012 metais įsigaliojusi tvarka, kad iš valstybės biudžeto gaunamų mokinio krepšelio lėšų negalima naudoti ūkinėms funkcijoms.

Akys krypsta į pašalpas
Rasti sprendimą bus sunku. Netrūks antklodės tempimų į savo pusę. Gaiva Mačiulaitienė, atsakinga už sujungtus Jurbarko verslo ir turizmo informacijos centrus, piktinosi, kad didžiąją savivaldybės biudžeto pyrago dalį sudaro socialinėms reikmės skirtos lėšos, kad tokiu būdu neskatinamas verslas. Skundėsi, kad jos vadovaujamai įstaigai nubraukta dvigubai daugiau lėšų, nors funkcijos liko tos pačios ir reikia išlaikyti tuos pačius pastatus. Jai buvo paaiškinta, kad socialinės išmokos – valstybės deleguota funkcija. Kiek socialinės paramos gavėjų yra, tiek jiems lėšų ir duoda.
Viena iš nuskambėjusių išeičių – numatyti rajono biudžeto išlaidas ne visiems metams, o 10 ar 11-ai mėnesių, tikintis, kad gyvenimas šalyje pagerės ir į rajono biudžetą pavyks surinkti daugiau viršplaninių lėšų.
Nupieštas liūdnas rajono vaizdas Jurbarko krašto seniūnų ir savivaldybei pavaldžių įstaigų atstovų nenuliūdino. Greičiau priešingai. Pralinksmino. „Užsidarome ir išsivaikštome“, – kai kurie seniūnai su šypsenomis replikavo kitiems.
Vis dėlto gali būti, kad galvosūkį išspęsti nebus taip sunku. Savivaldybės darbą pažįstantys tikina, kad pinigų visada prašoma daugiau nei reikia. „Visada prašai daugiau, kad gautum pakankamai“, - tvirtina jie.