Autobusų stoties pašonėje projektuojamas naujas kvartalas

Naujosios Jurbarko autobusų stoties pašonėje projektuojamas naujas kvartalas – nuomai skirti septyni nauji komercinės paskirties statiniai, kuriuos projektuoja ir ruošiasi statyti jurbarkiečiai. Permainos laukia miesto istorinio centro – šiapus Imsrės yra istoriškai svarbi vieta, nukelianti į karalienės Bonos Sforcos laikus. Būtent šioje dalyje XVI a. valdovo Žygimanto Senojo pavedimu ir su karalienės Bonos priežiūra buvo suprojektuota nauja miesto dalis. Šią Jurbarko vietą yra tyręs ir išsamiai aprašęs žinomas Lietuvos urbanistikos paveldo tyrinėtojas Algimantas Miškinis, išsamiai aprašęs įvairiausius Lietuvos miestus ir miestelius. Šiame straipsnyje skelbiame, ką A. Miškinis archyvuose radęs apie šią Jurbarko vietą aprašė savo monografijoje „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“.

Akylesni jurbarkiečiai, važiuojantys pro naująją Jurbarko autobusų stotį, veikiausiai pastebėjo informacinę lentelę, neseniai pastatytą stoties pusėje, arčiau gyvenamojo namo. Šioje lentelėje informuojama, kad šiuo metu yra rengiami projektiniai pasiūlymai gyvenamosios paskirties pastato rekonstravimo į komercinės paskirties grupės pastatą ir trijų komercinės paskirties grupės pastatų naujos statybos Dariaus ir Girėno g. 11, ir gyvenamosios paskirties pastato rekonstravimo į komercinės paskirties grupės pastatą ir dviejų komercinės paskirties grupės pastatų naujos statybos Dariaus ir Girėno g. 13, Jurbarke. Nurodoma pagrindinė statinių naudojimo paskirtis, projektuotojas, statytojas. Pastatų paskirtis – komercinė. Projektuoja MB „Archsprendimai“. Projekto vadovu nurodomas Martynas Ganusauskas. Statytojas: MB „Artūro krova“, įsikūrusi Jurbarko rajone, Rotuliuose. Informuojama, kad susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki liepos 21 dienos adresu, Kauno g. 99, Jurbarke, taip pat internetu, rajono savivaldybės puslapyje jurbarkas.lt. Informuojama, kad motyvuotus pasiūlymus ir pretenzijas raštu projektuotojams galima teikti iki viešo svarstymo susirinkimo, kuris vyks nuotoliniu būdu liepos 21 dieną. Šalia teksto pateiktos ir vizualizacijos: kaip atrodys naujai suprojektuoti statiniai ir pati vieta.

Abu sklypai (11 ir 13) pietinėje dalyje ribojasi su Dariaus ir Girėno gatve. Vakarinėje ir pietinėje sklypų pusėse – gyvenamosios teritorijos žemės sklypai. Rytinėse sklypų pusėse – komercinės paskirties pastatai ir Jurbarko autobusų stotis, šiaurinėje – gimnazija ir stadionas. Sklypo kaimynystėje vyrauja vienbučiai gyvenamieji namai bei visuomeniniai ir transporto paskirties pastatai.

Planai rimti

Naujosios Jurbarko autobusų stoties pašonėje esančiuose dviejuose sklypuose, kurių bendras plotas sudaro beveik 52 arus, projektuojami iš viso nauji septyni komercinės paskirties pastatai su automobilių stovėjimo aikštele. Šiuo metu šiuose dviejuose sklypuose stovi du mediniai gyvenamieji ir ūkiniai statiniai, kuriuos pakeis naujau suprojektuoti. 

„Mūsų laikui“ pavyko susisiekti tiek su projektuotojais, tiek su statytoju. Statytojas, MB„Artūro krova“ direktorius, Artūras Muraškinas, patvirtino savo planus investuoti į šią Jurbarko vietą – planuojamos komercinės paskirties patalpos, kurias nuomos verslui. Verslininkas tikina, kad dar per anksti kalbėti – daugiau papasakotų, kai atidarymo juostelė bus perkirpta, tačiau jau dabar patikina, kad planai rimti – sklypas įsigytas, projektas parengtas, suderintas su paveldosaugininkais. Pripažįsta, kad pirminė vizija buvo šiek tiek kitokia, bet derinant su kultūros paveldu, viziją pakeitė – suprojektuoti būtent tokie – senamiesčio tipo vieno aukščio su mansarda šlaitiniais stogais.

Tikisi pastatyti po 2–3 metų

Verslininko žodžiais, tikimasi, kad nauji pastatai šioje teritorijoje turėtų iškilti po 2–3 metų. Jei viskas klostysis sklandžiai – laukia dokumentų derinimai, leidimų gavimai ir pan.. Paklaustas, kodėl sugalvojo investuoti ir būtent į tą vietą, paaiškina, kad gana ekspromtu priimtas sprendimas ir kad tai yra investicija į ateitį. Kiek daugiau nei 9 metus veikianti jo vadovaujama MB „Artūro krova“ įmonė dirba transporto srityje. Jurbarkas Artūrui yra savas miestas. Nors pats gimęs Tauragėje, tačiau nuo paauglystės gyvena Jurbarke. Be to, verslininko seneliai yra iš Jurbarko krašto.

Naujas kvartalas

Pakalbinome ir projektuotojus, beje, taip pat jurbarkiečius, kurių MB „Archsprendimai“ įkurta ir veikia Jurbarke. „Septyni nauji pastatai formuoja naują kvartalą, kurio viduryje bus erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Šis kvartalas taps nauju prekybos ir paslaugų centru miesto centrinėje dalyje“, – „Mūsų laikui“ komentavo projekto architektas A. Ganusauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad sklypai yra kultūros paveldo teritorijoje – senojo miesto vietoje, todėl naujų pastatų statymas savo masteliu ir užstatymo perimetru yra derinamas prie aplinkinio esamo užstatymo. Griaunami ir rekonstruojami pastatai nėra įrašyti į nekilnojamąjį kultūros paveldo registrą – tai nėra saugotini objektai. „Projektas atitinka kultūros paveldo reikalavimus: išlaikomas tinkamas sklypo užstatymo tankumas ir aukštingumas. Stogai – šlaitiniai. Fasadų apdailos medžiagos parinktos tradicinės: medinės dailylentės ir valcuota skarda“, – komentavo architektas.

Spalvos parinktos švelnios, pastelinės tradicinės. Projekto architektai – Andrius Ganusauskas ir Meda Masaitytė, MB „Archsprendimai“. Projekte atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išlaikyti vienodą perimetrinį užstatymą, rekonstruojami gyvenamieji pastatai projektuojami kiek toliau nuo gatvės, kad su gretimais kaimyniniais pastatais formuotų perimetrinį užstatymą. Taip praplatėja ir intensyvaus eismo gatvės erdvė, atsiranda daugiau vietos šaligatviui ir želdiniais.

Vyr. architektą džiugina

Pasiteiravome ir rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto Sauliaus Lapėno vertinimo – ką jis manantis apie projektą. „Tai projektas, kurio įgyvendinimas reikšmingai pakeis ir naujai formuos Jurbarko miesto „vizitinę kortelę“ Dariaus ir Girėno gatvės dalyje tarp tilto per Mituvą ir šalia esančios Autobusų stoties teritorijos. Džiugina statytojo nusiteikimas ne tik suprojektuoti, bet ir įgyvendinti šaunų sumanymą. O žinant kokie yra keliami reikalavimai paveldo teritorijoje, norisi palinkėti didelės sėkmės projekto sumanytojams ir autoriams“, – sakė jis.

Ten, kur Bona kūrė naują miestą

Permainos laukia ypatingos Jurbarko miesto dalies – ši teritorija laikoma Jurbarko miesto istoriniu centru. Kaip rašoma kultūros paveldo departamento puslapyje, 1540 m. Žygimantas Senasis nurodė Jurbarke „įkurti miestą“, jame įrengti prekyvietę, įsteigti muitinę. Ten pat rašoma, kad apie XVI a. vid. Vakarų pusėje tarp Mituvos ir Imsrės upės išplanuota reguliaraus plano su kvadratine aikšte nauja miesto dalis, o XVI a. pab.–XVII a. pr. užstatymas Vakarų pusėje ėmė nykti. Naujas miestas buvo kuriamas vakaruose tarp Mituvos ir Imsrės, t.y., teritorijoje, į kurią patenka ir autobusų stoties, ir planuojamų statybos darbų teritorija. Priminsime, kad Žygimantas Senasis Jurbarką valdyti paskyrė karalienei Bonai Sforcai. Daugiau apie tai, kaip buvo kuriamas naujas miestas, rašoma minėto Algimanto Miškinio knygoje „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, I knyga“. Monografijoje rašoma, kad „XVI a. trečiojo- ketvirtojo dešimtmečių sandūroje iš Žygimanto Senojo gavusi Jurbarko ir Virbalio valsčių, karalienė Bona ėmėsi energingų veiksmų tai teritorijai ūkiškai įsisavinti; pradėjo kurti naujas, ugdyti ir tvarkyti esamas gyvenvietes. 1540 m. liepos 14 ar 16 dienomis (lygiai prieš 485 metus, - aut. past.) Žygimanto Senojo raštu tuometiniam Bonos vietininkui Jurbarke ir Kauno muitininkui Jonui Kuncevičiui buvo nurodyta Jurbarke įsteigti muitinę. Dokumente Jurbarko gyvenvietė pirmą kartą pavadinta miestu, kuriame leistas turgus penktadieniais, nurodyta lietuvių pirkliams įsirengti druskos sandėlius, suteikta teisė jiems ir vokiečių pirkliams laisvai kurtis ir statytis namus. 1540 m. valdovas davė J. Kuncevičiui nurodymą Jurbarke „įkurti miestą“, o jame įrengti prekyvietę. Tai ir buvo padaryta: esama gyvenvietė išplėsta, o naujoji dalis suplanuota pagal kiek vėliau – 1557 m. Valakų reformos metu – taikant esamų amatų ir prekybos centrų pertvarkymo bei naujų centrų kūrimo principus. Naujoji miestelio dalis buvo suplanuota į vakarus nuo senosios linijinio plano gyvenvietės, pusiasalyje, kurį apribojo Imsrė ir Mituva, prie dvaro sodybos. Atrodo, kad planuojant šią Jurbarko dalį (tai turbūt padarė J. Kuncevičius, kurį galima įvardyti miestelio plano autoriumi) visiškai laikytasi stačiakampio plano standartinės schemos: numatyta kvadratinė turgaus aikštė ir po dvi iš jos kampų išeinančios viena kitai statmenos gatvės. Tačiau naujajam miesteliui parinkus nedidelę teritoriją, kvartalams vietos neužteko. Kadangi naujoji miestelio dalis galėjo kurtis palyginus nedideliame plote, jis tikriausiai buvo greitai apstatytas. Apie tai galima spręsti iš 1561 m. Jurbarko ir Virbalio valsčiaus inventoriaus, surašyto Žygimantui Augustui įkeičiant šią teritoriją Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui. Dokumente miestu vadinamas naujasis miestelis gana išsamiai aprašytas, tačiau visai neužsiminta apie senąją gyvenvietę (kitą Jurbarko dalį, t.y., kitapus Imsrės, aplink bažnyčią, aut. past.). Tad naujojoje dalyje, miestelyje nurodoma čia buvus aikštę ir šešias gatves. Aikštė užėmė apie 1,5 ha plotą. Aikštės rytų šone buvo du miestelėnų sklypai, pietų, vakarų ir šiaurės – po 5. Aikštė buvo kvadratinė. Dokumente nurodytos 6 iš aikštės ėjusios gatvės. Dvi bevardės ėjo į rytus, o viena – į šiaurę. Kitos dvi sąlygiškai įvardytos – tai „gatvė į turgaus dvarą“ bei „gatvė prie Imsrės“. Tik „skersai miestą“ ėjusi gatvė buvo pavadinta Aukštąja (dabartinė Pamituvio g., aut. past.). Iš viso surašyti 82 suplanuotos Jurbarko dalies sklypai, o tai greičiausiai rodo, kad naujoji miestelio teritorija per 20 metų jau buvo susidariusi“.

„Mūsų laiko“ inf.