Atvirų durų diena tėvų darbovietėse

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras šiemet pirmą kartą inicijavo Visuotinę atvirų durų dieną tėvų darbovietėse. „Šokti į tėvų klumpes“ (toks buvo iniciatyvos devizas) panoro 274 Lietuvos mokyklos, iš jų 7 Jurbarko rajono mokyklos. Nors mes dar tik aštuntokai, suvokiame, koks svarbus žmogui yra sėkmingas profesijos pasirinkimas ir asmens karjera, todėl labai apsidžiaugėme, kai mūsų bendraklasės Beatričės mama Živilė Oškutienė pažadėjo supažindinti su savo, kaip pasienietės, darbo ypatumais ir karjeros galimybėmis.

Atvykome į Rociškių pasienio užkardą (Šakių r.). Visai šalia yra ir Ramoniškių (Sudargo) pasienio punktas. Mus pasitiko pasieniečiai ir miško keliukais palydėjo iki būstinės. Jaukioje patalpoje iš pradžių klausėmės užkardos vado Dariaus Martinkevičiaus pasakojimo apie pasieniečių darbo specifiką, sužinojome, kur galima įgyti šią profesiją, kokių gebėjimų reikia norint tapti geru darbuotoju ir siekti karjeros. Dar įdomiau buvo žiūrėti filmukus apie kontrabandininkų sulaikymo operacijas, pateikti klausimus ir sulaukti išsamių atsakymų. Bet įdomiausia dalis vyko lauke. Čia užkardos pareigūnai pristatė pasieniečio aprangą, ginkluotę, techniką. Visi turėjome progą paliesti ginklus, paimti į rankas automatą ar pasimatuoti 10 kg sveriančią neperšaunamą liemenę. Vaikščiodami po tvarkingą užkardos teritoriją stabtelėjome prie keturračio ir vienas per kitą troškome išbandyti jo pasostės minkštumą ir pasijusti tikru pasieniečiu. Patvoryje iš kitų mašinų išsiskyrė vienas automobilis. Kai vado paklausėme, kiek jis kainuoja, atsakymas buvo toks: „Nei daug, nei mažai - pusantro milijono (litų)“. Šis automobilis turi ypatingą įrangą ir juo vykstama į svarbias pasienio apsaugos operacijas. Pasirodo, pasienį saugo ne tik žmonės, technika, bet ir...gyvūnai. Dresuotas šuo Luna pademonstravo savo paklusnumą, gebėjimus surasti smulkius daiktus ir net žmogų.

Nė nepastebėjome, kaip greitai pralėkė kelios valandos ir mūsų autobusas jau suko Jurbarko link. Kai bendraklasių paklausiau, kas norėtų būti pasieniečiu, išgirdau net kelis entuziastingus balsus. Tiksliau suskaičiuosime po keleto metų.

Nuoširdžiai dėkojame Rociškių užkardos vadui ir kitiems pareigūnams už šiltą priėmimą ir nuoširdų pasakojimą, ačiū Beatričės ir Eimantės mamytėms Živilei Oškutienei bei Inesai Giedraitienei, auklėtojai Bronislavai Adomavičienei už įdomią ir naudingą išvyką.

Rugilė Mažeikaitė, Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla, 8b klasė