Atidaryta unikalaus eksponato paroda

Gruodžio 15 d. (trečiadienį) Panemunės pilies valgomajame buvo pristatyta paroda su unikaliu eksponatu. Virtuvės šefas, konditeris, įvairių gastronomijos menui skirtų konkursų ir čempionatų dalyvis Evaldas Juška atkūrė garsaus Gelgaudų amžininko legendinio konditerio Morie Antoine Careme (1784–1833), vadinto „virėjų  karaliumi“ ir „karalių virėju“, sukurtą šedevrą – cukraus skulptūrą „Šiaudinis namelis ant uolos“.

Norintys pamatyti šį konditerijos kūrinį turite paskubėti. Gaminys bus demonstruojamas pilies valgomajame iki švenčių pabaigos.

Šios skulptūros gimimo iniciatorius Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius supažindino su jos istorija. XVIII-XIX amžiuje valgomasis buvo ne tik meno galerija – tais laikais sunku buvo įsivaizduoti rimtą puotą be centrinės stalo skulptūros. Tokias skulptūras Europoje kurdavo vestuvėms, krikštynoms ar mielam draugų susibūrimui, švenčiant politines šventes ar pergales. Skulptūros buvo tematinės – kokia puota, tokia ir tema. Kūrinys iš cukraus „Šiaudinis namelis ant uolos“ primena romantizmo laikotarpį, laikus, kai buvo idealizuojamas kaimas. Ji pasirinkta neatsitiktinai, nes pilyje ir parke buvo apstu romantiškų detalių: angliškas parkas su antikinėmis skulptūromis, kiniška pagoda, pilies valgomajame atsiradusi papūga narvelyje ir kitos. M. Daraškevičius, pristatydamas „Šiaudinį namelį ant uolos“, džiaugėsi: „Štai vėl paukščiai atgijo, čiulbantys saldžia cukraus kalba.“

Konditeriui Evaldui Juškai šią skulptūrą sukurti buvo didelis iššūkis – iki šiol jis dirbo daugiau su šokoladu, darydavo įvairias skulptūras ir desertus iš jo, ne iš cukraus.

Tai labai unikalus darbas. E. Juškai atkuriant legendinio konditerio Morie Antoine Careme kūrinį, teko daug pagalvoti. Padaryti skulptūrą 3D formatu, kad ji būtų apčiuopiama, ir viską perteikti ant pietų stalo, konditeriui užtruko apie dvi savaites – vieną teko mąstyti, kitą vyko elementų darymas, matavimas, pjaustymas. Visa tai buvo daroma milimetriniais matavimas. Reikėjo pasirinkti cukraus materiją, atsižvelgti į tai, kad laikytųsi, įvertinti patalpos drėgmę ir virpesius. Jam norėjosi, kad šis konditerinis kūrinys išsilaikytų dvi–tris savaites.  

Visos dalys padarytos taip, jog jas būtų galima ragauti. Pakėlus ji atrodo labai trapi, tačiau sunkiausia dalis yra apačioje, struktūriškai mažiausios detalės įkurdintos viršuje, o kai visos dalys buvo sudėtos ir stabiliai sutvirtintos, priklijuotos smulkiausios, gražiausios ir pestižiškiausios detalės.

Evaldui Juškai teko dalyvauti ne viename konkurse. Jam labiausiai patinka konditerinėse skulptūrose perteikti judesio efektą. Konditeris prašo atkreipti dėmesį į skulptūros viršutinį paukštį – šis tarsi ruošiasi išskristi. Būtent judesio momento sustabdymas konditerį labiausiai ir žavi.