Ar Šimkaičių ugniagesio mirtis iššauks permainas priešgaisrinėse tarnybose?

Sausio 26-ąją Šimkaičiuose atsisveikinta su ugniagesiu, kuris mirė skubėdamas į iškvietimą. Jurbarko rajone įvykusi skaudi nelaimė privertė valdžią dar kartą įvertinti savivaldybės priešgaisrinių tarnybų efektyvumą, įvardinti esmines problemas ir bandyti jas spręsti.

Kaip skelbta policijos suvestinėje, sausio 22 d., apie 10.35 val., Jurbarko rajone, Kniečių kaime, Jono Žemaičio g., darbo vietoje prie tarnybinio automobilio rastas vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

Budėjimo metu gavęs pranešimą apie gretimame kaime degantį ūkinį pastatą, į gaisrą skubėjęs šešiasdešimtmetis Šimkaičių ugniagesių komandos ugniagesys dėl staigaus sveikatos sutrikimo sukniubo šalia automobilio. Į įvykio vietą iškviesti medikai konstatavo vyro mirtį. Šiuo metu vyksta tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Vyksta įvykio aplinkybių tyrimas, kurio metu bus aiškinamasi dėl ugniagesių komandų būtino etatų skaičiaus“, – rašoma Jurbarko rajono savivaldybės išplatintame pranešime spaudai. Tuo pačiu pareikšta užuojauta mirusiojo šeimai ir artimiesiems. Kaip žinia, Šimkaičių ugniagesių komanda yra Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos dalis, o pati tarnyba yra pavaldi Jurbarko rajono savivaldybei.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad ugniagesys tą dieną budėjo vienas. Kaip „Mūsų laiką“ informavo Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vaidas Vaičiukynas, Šimkaičių miestelyje įsikūrusiame ugniagesių komandos poste budėjo vienas ugniagesys, nes jo pamainos kolega šiuo metu turi nedarbingumo pažymą. Klausimas, ar vienas ugniagesys gali suteikti tinkamą pagalbą, V. Vaičiukyno manymu, yra labai abstraktus. „Atsižvelgiant į atskiras situacijas, ar ugniagesių komandų darbų pasiskirstymą gaisre, pagalbą gali suteikti ir vienas ugniagesys. Minimu atveju gaisrą užgesino iš kitų ugniagesių komandų atvykę ugniagesiai, nes esant gaisrui kviečiamos kelios komandos“, – aiškino jis.

Mirusiojo darbuotojo sveikata vėl turėjo būti tikrinama šių metų rudenį, nes rajono savivaldybei priklausančios tarnybos ugniagesių sveikata tikrinama kas dvejus metus.  „Fizinio parengtumo reikalavimai tikrinami kas dvejus metus – juos minėtas ugniagesys buvo išlaikęs 2021 m. Kitas patikrinimas turėjo būti atliekamas šių metų rudenį. Kvalifikacijos reikalavimų teorinės žinios ir praktiniai normatyvai tikrinami kasmet. Jas ugniagesys gelbėtojas sėkmingai išlaikė praėjusių metų rudenį“, – komentavo V. Vaičiukynas. Pasak jo, fizinio parengtumo normos priklauso nuo darbuotojo amžiaus grupės. Mirusiojo darbuotojo amžiaus grupei reikia per 7,30 min nubėgti 1000 m, padaryti 5 atsispaudimus ir per 26 sek. nubėgti 100 m laikant rankose dvi 51 mm skersmens gaisrines žarnas. Normatyvų laikymo komisiją sudaro savivaldybės civilinės saugos specialistas, Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas ir tarnybos viršininkas.

Parengtumas atitinka minimalius reikalavimus

Pasidomėjome, ar tarnyba yra aprūpinta visomis reikalingomis saugos priemonėmis, ar pakanka kvėpavimų aparatų, įrangos, automobilių ir kt., ar turimuose automobiliuose įrengta telemetrija.  Viršininkas patikino, kad rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesių aprūpinimas saugos priemonėmis atitinka minimalius ugniagesių darbų saugos reikalavimus. Jie turi kvėpavimo aparatus, gaisrinių autocisternų įrangos komplektacija atitinka minimalius reikalavimus. Telemetrijos įrangos automobiliuose nėra, tačiau yra GPS navigatoriai. Trūksta plėstuvų, karpymo žirklių, naujesnių gaisrinių automobilių.

Į nelaimę sureagavo ir užuojautą mirusiojo artimiesiems pareiškė abi priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistemos tarnybos. Kaip žinia, Lietuvoje šiuo metu veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema. Ją sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (SPT). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra atskiri juridiniai subjektai. Tarp VPGT ir SPT ugniagesių gelbėtojų yra  nemaža atskirtis, kuri apima tiek jų parengtį, tiek aprūpinimą, tiek darbo sąlygas. „VPGT yra tikrinama ugniagesių gelbėtojų sveikatos būklė, jie laiko fizinius normatyvus ir kt. Be to, į gaisrus ir gelbėjimo darbus VPGT ugniagesiai gelbėtojai  nevyksta po vieną“, – „Mūsų laikui“ komentavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.

Problemos panašios visoje Lietuvoje

„Kiekvieno mūsų bendruomenės nario netektis man yra skaudi. Ypač sukrečia atvejai, kai netikėtai miršta savivaldybės įstaigų darbuotojai darbo vietoje. Tokiais atvejais visuomet analizuojama, ar nebuvo padaryta klaidų ir kaip panašių atvejų išvengti ateityje“, – „Mūsų laikui“ komentavo savivaldybės meras S. Mockevičius, paklaustas, ar savivaldybė neturėtų prisiimti atsakomybės dėl įvykusios nelaimės. Pasak mero, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbą iš esmės koordinuoja ir prižiūri, siūlymus jam tobulinti teikia Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Mero teigimu, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos visoje šalyje susiduria su panašiomis problemomis. S. Mockevičius priminė apie 2021 metais aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės atliktą Priešgaisrinių pajėgų veiklos mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytų nuostolių auditą. Audito ataskaitos santrumpoje teigiama: „Neužtikrinama, kad visose ugniagesių komandose būtų suformuotos Minimalius budinčios pamainos sudėties reikalavimus atitinkančios budinčios pamainos. 2019 ir 2020 m. atsirinktomis analizuoti dienomis 41 proc. (147 iš 360) komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, negu nustatyta. Beveik pusėje (47 proc.) išanalizuotų atvejų, kai pirmosios į gaisravietę atvyko savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandos, budinčioje pamainoje buvo tik po vieną ugniagesį. Budinčiose pamainose trūksta ugniagesių, bet 2017–2019 m. daugiau nei du trečdaliai savanorių ugniagesių nebuvo pasitelkti gaisrams gesinti. Nesuformavus pakankamų žmogiškųjų išteklių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, ne visuomet užtikrinama nuolatinė priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis (1.2 poskyris, 17 psl.)“. „Taigi akivaizdu, kad visoje Lietuvoje ši problema aktuali“, – reziumavo meras.

Visą straipsnį skaitykite sausio 27 dienos „Mūsų laiko“ numeryje.