Aprimus keturratininkams, rajono miškuose padažnėjo savavališkų kirtimų

Ar žinote, kokias rajono girininkijas pamėgę keturračių entuziastai? Kur galima, o kur draudžiama miške važinėti keturračiais, motociklais ir kt. transporto priemonėmis? Kada ir kokia atsakomybė taikoma šias transporto priemones nuomojančiai įmonei ir privačiam asmeniui? Apie atsakomybes bei naujas pažeidimų miške tendencijas „Mūsų laikui“ pakomentavo Valstybinės miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio vadovas Darius Baziliauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad rajono miškuose padaugėjo savavališko medžių ir krūmų kirtimo atvejų, išvartų ir išlaužų pasisavinimo, už ką gresia didžiulės baudos. Miškininkai perspėja: prieš pasisavinant medį, reikėtų gerai pagalvoti ar verta, nes tas vienas medis gali kainuoti tris legaliai įsigytus sunkvežimius malkų atvežtų į kiemą.

Uogauti, grybauti ar šiaip poilsiauti į Jurbarko krašto miškus išsiruošusieji atkreipia dėmesį į ženklus, skirtus keturračių, motociklų entuziastams. Ženklai perspėja, kad keturračiais, motociklais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis griežtai draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, rekreaciniuose objektuose, šlaitais, griovomis, per miško paklotę bei žolės dangą. Važiavimas per žolės dangą ir miško paklotę numato baudą iki 140 eurų. Važiavimas per žolės dangą, miško paklotę, kai dėl to ji buvo sugadinta, numato baudą iki 300 eurų, papildomai dar sumokant už gamtai padarytą žalą.

Kada ir kieno iniciatyva pastarieji ženklai atsirado rajono miškuose, pasiteiravome D. Baziliausko.

Ženklai, informuojantys apie taisyklių laikymąsi miške, atsirado prieš keletą metų, siekiant informuoti miško lankytojus, kad tinkamai elgtųsi miške, važinėdami motorinėmis transporto priemonėmis.

2018–2020 metais, suintensyvėjus keturračių ir kitų transporto priemonių judėjimui miške ir pastebint jų išvažinėtas kvartalines ir priešgaisrines juostas (ypatingais tas, kurios yra šlapios, susidariusios balos), buvo panaudota prevencinė priemonė, informuojant (iškabinant stendus) miško lankytojus apie gresiančias administracines nuobaudas.

Šiuo metu, didėjant visuomenės sąmoningumui, mažėja tokių pažeidimų, bet dar vis pasitaiko pavienių atvejų, kada užfiksuojama, kad keturračiai pravažiuoja kvartalinėmis linijomis. Ankstesniais metais miškininkai rasdavo išvažinėtas ne tik kvartalines linijas, bet ir pelkes, raistus. Pažeidus taisykles tenka ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir padengti gamtai padarytą žalą.

Kvartalinėmis ir priešgaisrinėmis juostomis važinėti negalima. Leidžiama važiuoti tik tomis kvartalinėmis juostomis, kurios turi kelio statusą, t. y. kai vizualiai matoma, jog buvusi kvartalinė ar priešgaisrinė juosta yra tapusi miško keliu ar žvyrkeliu.

Ar jūsų vadovaujamas padalinys sulaukia skundų, skambučių ar kt. informacijos apie siautėjančius miškuose keturratininkus? Kokius miškus, girininkijas pamėgę tokių transporto priemonių vairuotojai? Ar jie miškui yra pridarę žalos ir kokios? Gal būta nubaustų pažeidėjų?

Į metus pasitaiko vienas, du pranešimai. Vadovaujantis lankymosi miške taisyklėmis, miško lankytojai įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu gali tik keliais.

2020 m. ir 2021 metais buvo nustatyta po vieną tokio pažeidimo atvejį. Pažeidėjai užfiksuojami mobiliomis vaizdo stebėjimo kameromis ir, jei pavyksta identifikuoti (matosi valstybinis numeris), informacija perduodama policijai, transporto priemonės savininkui nustatyti. Miške sudėtinga sustabdyti asmenis, keturračiais darančius pažeidimus. Pastebėję miško apsaugos pareigūnus, jie sprunka sukeldami pavojų kitiems miško lankytojams, todėl stengiamasi panaudoti vaizdines fiksavimo priemones. Keturračių entuziastai daugiausia mėgsta lankytis Smalininkų, Pašvenčio, Jūravos girininkijų miškuose.

Kas gali bausti pažeidėjus?

Pažeidėjus gali bausti valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, aplinkos apsaugos pareigūnai ir policininkai. Kiekvieną savaitę Jurbarko regioniniame padalinyje vykdomi reidai miško pažaidų tema.

Jei miške pamatomas pažeidėjas, reikia stengtis užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti) įsidėmėti kuo daugiau detalių (valstybinį numerį, transporto priemonės spalvą, tipą, markę) ir apie pažeidėją pranešti telefonu 112.

Ką turi žinoti keturračius nuomojantys asmenys ar įmonės?

Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kai nėra gautas miško valdytojo leidimas. VMU Jurbarko regioninio padalinio didžioji administruojamų miškų dalis patenka į Karšuvos girią. Visa Karšuvos giria priskirta saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Prieš organizuojant renginį Karšuvos girioje, privaloma leidimą suderinti su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Įmonės ar asmens nuomojančio keturračius klientui atsakomybė taikoma tuo atveju, kai jis važinėdamas miške keturračiu pažeidžia lankymosi miške taisykles.

Gal pastebima miškuose kitokių pažeidimų? Gal yra kitokių neigiamų tendencijų?

Viena iš pagrindinių neigiamų tendencijų, kuri pasitaiko Jurbarko regioninio padalinio administruojamuose miškuose, yra savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Artėjant šildymo sezonui, miško lankytojai susigundo pasisavinti vieną kitą medį, ypač nudžiūvusį, bet neįvertina pasekmių. Administracinių nusižengimų kodekse nuobaudos svyruoja priklausomai nuo pasisavinto-iškirsto medienos kiekio. Pvz., iškirtus iki 10 m³ medienos užtraukia baudą nuo 60 iki 300 Eur. Kai iškertama daugiau kaip 10 ktm medienos – bauda nuo 560 iki 1200 Eur. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda siekia 250–1500 Eur ir atitinkamai 1400–2400 Eur, kiekvienu iš šių atvejų, jei mediena spėta pasisavinti, tenka padengti ir žalą įmonei – Valstybinių miškų urėdijai.

Taip pat įvykdžius savavališką kirtimą, administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Sumokėjus baudą ir žalą įmonei, taip pat tenka padengti ir padarytą žalą aplinkai. Nuo 2021 m. liepos 1 d. žalą aplinkai išieško Aplinkos apsaugos departamentas. Priklausomai nuo medyno amžiaus, miškų grupės, iškirstos medienos kiekio, už vieną medį žala aplinkai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Karšuvos girioje yra išskirta daugybė saugomų teritorijų, kuriuose ūkinė veikla nevykdoma. Tai buveinių apsaugai svarbios teritorijos, jose visi sausuoliai ir išvartos paliekami natūraliai suirti, miško lankytojai galvoja, kad miškininkai jau nebemoka ūkininkauti ir pakelėse išvirtusius medžius „padeda“ sutvarkyti, bet pasisavinus kad ir nudžiūvusį medį, tenka dar padengti ir žalą aplinkai.

Antroji iš problemų – išlaužų ir išvartų pasisavinimas. Kaip ir minėta anksčiau, Karšuvos girioje, išskyrus saugomas teritorijas, kuriose visiškai apribojama ūkinė veikla, privaloma palikti visus išvirtusius, nudžiūvusius medžius, bent vieną iš jų pasisavinus tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir už žalą aplinkai.

Jurbarko regioninio padalinio miškuose, užfiksavus miško pažaidas, organizuojami pareigūnų reidai.