Apie sovietmečiu pogrindyje leistą Kroniką: stebuklas, trukęs 17 metų

Dovana išgirsti tikrą istoriją iš pirmų lūpų. Dviguba laimė, jei tas pasakojimas yra apie tokį istorinį įvykį, įtrauktą į UNESCO vertybių sąrašą, kaip sovietmečiu pogrindyje leistą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Šio unikalaus leidinio istoriją papasakojo pats jo iniciatorius, vyr. redaktorius J. Em. Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Pastarojo rūpesčiu Kronika buvo leidžiama nuo 1972 iki 1983 metų, kuomet kunigas buvo suimtas ir nuteistas. Progą pamatyti jau legenda tapusį kunigą bei išgirsti jo prisiminimus turėjo jurbarkiečiai, susirinkę į Jurbarko kultūros centro mažąją salę, kur penktadienį, birželio 10 dieną, vyko „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metams skirtas renginys. 83 metų svečias, tarsi tai būtų nutikę visai neseniai, papasakojo, kaip jam ir bendraminčiams kunigams kilo mintis slapta leisti leidinį, kuriame fiksuotų katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus. Prisiminė, su kokiais pavojais susidūrė jį rengdami, platindami Lietuvoje ir už jos ribų, paminint, kad prie šios svarbios veiklos prisidėjo ir jurbarkiškiai. Renginyje buvo prisiminti kraštiečiai kronikos bendradarbiai: kun. V. Šauklys, A. Kleinienė, I. Jasiulytė, E. Buitkuvienė ir kt. Beje, renginyje muzikinę programą atliko Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokinys D. Kazlauskas, kurio promočiutė A. Kleinienė buvo viena iš Katalikų bažnyčios kronikos straipsnių bei kitos sovietmečiu draudžiamos literatūros platintoja. Renginyje taip pat buvo eksponuojama kraštotyrininko V. Lekučio senų leidinių paroda bei Jurgitos Davidavičienės miniatiūra-sekretas „Šventojo Gralio istorija“.

Vyriausybės nutarimu 2022-ieji paskelbti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Kronika pradėta leisti prieš 50 metų, 1972 m. kovo 19 d. Šis leidinys griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platintas net 17 metų, jam pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Dvigubas stebuklas

Net 17 metų, nuo 1972 iki 1989 metų, gyvavusios Kronikos leidėjai nebuvo išduoti. KGB, užmezgusiai Lietuvoje tokį platų šnipų, kolaborantų, informatorių tinklą, nepavyko šio leidinio demaskuoti ir sunaikinti, ką S. Tamkevičius vadina tikru stebuklu. „Tik iš Dievo malonės taip galėjo atsitikti“, – mano jis. Stebuklu jis vadina ir tai, kad buvo tardoma šimtai žmonių, kurie artimai buvo susiję su Kronikos leidyba, bet nė vienas nieko neišdavė, neprasitarė. Renkant leidiniui informaciją, surenkant tekstus, redaguojant, spausdinant, platinant S. Tamkevičiui padėjo platus bendraminčių tinklas – aktyvūs kunigai, vienuolės ir pasauliečiai. Jis pats sako, kad tokių patikimų bendraminčių būrį jam pavyko suburti pasikliaujant intuicija, laikantis vienos taisyklės. Jei žmogus yra giliai tikintis, tikėjimą praktikuojantis ir pagal jį gyvenantis, juo galima pasitikėti. Ir intuicija kunigo niekada neapvylė.

Jautė neteisybę ir jai priešinosi

Savo pasakojimą apie kelią į Kronikos leidybą S. Tamkevičius pradeda nuo vaikystės atsiminimų – būtent ten glūdi pasipriešinimo neteisybei šaknys. Sigito, dar moksleivio, atmintin įsirėžė nužudytų partizanų, sumestų ant grindinio, vaizdas. Jau tada jautęs, kad sovietinė sistema yra blogis. Tad kai jo mokyklos direktorius, verkdamas, ašarodamas mokiniams pranešęs, kad mirė J. Stalinas, jaunasis Sigitas neverkė. Priešingai. Tyliai džiaugėsi, supratęs, kad pagaliau mirė tironas.

Visą straipsnį skaitykite birželio 17 d. numeryje.