A. Kubilius: turi būti kitoks regionų raidos modelis

Straipsnis  22 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti
Balandžio 8 d. Jurbarko rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Andrius Kubilius, Donatas Jankauskas ir Stasys Šedbaras. Seimo nariai savivaldybės mažojoje salėje susitiko su savivaldybės meru Ričardu Juška, administracijos direktoriumi Petru Vainausku ir administracijos darbuotojais. Susitikimo metu buvo diskutuojama kokių priemonių reikėtų imtis, kad jaunos šeimos liktų mažesniuose miestuose, su kokiais iššūkiais susiduria nedideli miestai plėtodami verslą, kaip pritraukti investuotojus ir darbdavius kurti darbo vietas. Vėliau susitikimas persikėlė į mažąją salę, kur vyko diskusijos su rajono žiniasklaidos atstovais, Tarybos nariais, verslininkais.
Po susitikimo savivaldybėje svečiai, papietavę Jurbarkų kavinėje, pasirinko atskirus maršrutus.

Andrius Kubilius ir jį lydintys asmenys - TS-LKD Jurbarko sk. pirmininkė Audronė Kurienė ir pavaduotojas Daivaras Rybakovas - daugiausia domėjosi verslo įmonėmis. Pirmiausia jie apsilankė įmonėje „Jurbarkų mėsa“. Po to vyko į Pašaltuonyje įsikūrusią prieskonius gaminančią įmonę „Spaisvilė“. Vėliau lankėsi Smalininkuose, įmonėje „Jurlota“.
 
 
 
 Andrius Kubilius Smalininkuose susitiko su įmonės „Jurlota“ direktoriumi Jonu Reičiūnu. J. Mockuvienės nuotraukos.
 
 
Andrius Kubilius ir TS-LKD Jurbarko sk. pirmininkė Audronė Kurienė lankėsi Pašaltuonyje įsikūrusioje įmonėje „Spaisvilė“. Įmonės direktorius Edmundas Vasiliauskas (nuotraukoje dešinėje).
 
 
Donatas Jankauskas kartu su jį lydinčiais asmenimis - TS-LKD Jurbaro sk. pirmininkės pavaduotoju Jonu Bučinsku ir Vida Navickiene - daugiausia domėjosi kultūros ir bendruomenių reikalais. Iš pradžių jie susitiko su Jurbarko viešosios bibliotekos darbuotojais. Po šio susitikimo vyko į Girdžius, kur seniūnijos salėje jų laukė seniūnijos bendruomenių atstovai. Vėliau, grįžę į Jurbarką, susitiko su bendruomenių organizacijų ir bendruomenių centrų atstovais Jurbarko miesto seniūnijos salėje.
 
Stasys Šedbaras su jį lydinčiais  asmenimis - TS-LKD Jurbarko sk. pirmininkės pavaduotoju Ramūnu Alminu ir Svajonė Vaicekauskiene - pirmiausia susitiko su Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei policijos darbuotojais. Vėliau jų laukė Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai ir mokytojai bei susitikimas su Jurbarko katalikų bažnyčios dekanu.
 
Pagrindinis svečių tikslas buvo pamatyti realią situaciją ir atidžiau pažvelgti į problemas, su kuriomis susiduria provincija. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko A. Kubiliaus nuomone, tokia padėtis, kai plėtojami tik didžiausieji Lietuvos miestai ir jiems skiriamos pagrindinės investicijos, nėra normali. Jo ir kitų čia viešėjusių Seimo narių nuomone, centrinė valdžia skatina vietinę savivaldą pritraukti verslą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jeigu verslininkai čia ir ateis, į rajono biudžetą pateks daugiau pajamų, bet lygiai tiek pat pajamų negausime iš valstybės biudžeto. Ši problema egzistuoja, tad vietinė valdžia, pasak A. Kubiliaus, nėra labai suinteresuota tų verslininkų ieškoti. Jeigu būtų pakeisti įstatymai ir kitaip skirstomas valstybės biudžetas, tada atsirastų paskata pritraukti į rajoną kuo daugiau investuotojų.

 „Smagu apsilankyti Jurbarke. Lankomės čia siekdami kelių dalykų. Vienas jų – matyti, kuo gyvena savivaldybės. Būdami Vilniuje nelabai galime tai pajusti ir sužinoti. Apsilankius savivaldybėje labiausiai mus stebina finansinė įtampa. Lietuvoje ekonomika atsigauna, o susitikus su rajono valdžia susidarė vaizdas, kad čia gyvenama sunkiau nei per krizę. Tai kelia didelį susirūpinimą. Galima pasidžiaugti savivaldybėje nuveiktais darbais, įsisavinant Europos Sąjungos skiriamas lėšas, mums padovanotame savivaldybės įteiktame leidinyje „Pokyčių metas“ matome daugybės projektų sąvadą. Tai rodo, kad ES parama naudojama apgalvotai, bet kelia klausimą, kaip bus su tolesne finansine perspektyva. Daug dalykų kelia nemažų susirūpinimų, nes didieji miestai patys savaime vystosi, ateina nemažos investicijos, juose galima rasti darbą, o mažesnėse savivaldybėse naujos darbo vietos nekuriamos, gyventojų skaičius mažėja. Tai vienas iš didžiausių iššūkių - kaip turi plėtotis savivaldybės, kad ir verslas, ir naujos darbo vietos kurtųsi mažuose miestuose. Turim matyti, kad gyvenimas gerėja ne tik dideliuose miestuose. Nepaisant visų geopolitinių neramumų, reikia judėti į priekį“, - susitikimo metu kalbėjo partijos pirmininkas.

Šio susitikimo metu Seimo nariai pageidavo kuo daugiau klausimų – namų darbų. Teigė, kad vėliau, grįžę į Vilnių, galės juos apsvarstyti ir siūlys būdus jiems spręsti.

Į klausimą, kaip pritraukti verslininkus savo įmones atidaryti Jurbarke, jeigu čia nėra nei LEZ (Laisvoji ekonominė zona), nei pramonės parkų ar kitokių lengvatų, A. Kubilius atsakė, kad yra numatyta eilė įvairių mechanizmų, kaip pritraukti verslą. Jurbarkas niekada nebuvo didelis pramonės centras, bet verslininkus, pasak jo, būtų galima pritraukti. Pagrindinė problema - valstybės biudžeto formavimas. Jis turi būti keičiamas ir savivaldybės turi pajusti paskatas pritraukti verslą. „Reikia galvoti, kokiomis finansinėmis priemonėmis tą verslą įtikinti ateiti čia. Tas verslas, kuris pretenduoja į europinę paramą, turi būti skatinamas investuoti mažose savivaldybėse. Tarkim, jeigu verslininkas investuos Vilniuje, jis gaus mažiau europinių ar kitokių pinigų savo verslui, o jeigu ateis į Jurbarką, gaus žymiai daugiau. Tokiomis finansinėmis priemonėmis galima pritraukti investuotojus. Taip pat reikia peržiūrėti profesinio orientavimo klausimą, nes dabar, net ir atėjus naujiems verslams, nebūtų kam dirbti. Reikia pagalvoti ir kaip paremti jaunus specialistus, kad jie kurtųsi ne didmiesčiuose, o mažose savivaldybėse. Mes matome ir demografinę situaciją, kuri neramina. Skirtumas tarp dviejų Lietuvų – Didžiųjų miestų ir provincijos - tiktai didėja. Regioninė politika šito skirtumo nesustabdė, tad dabar tam reikalingi visiškai nauji mechanizmai“, – teigė A. Kubilius.

Susitikimo metu taip pat buvo daug diskutuojama ir apie pašalpų gavėjus, apie tai, kas ryšis išmokyti žmones dirbti, o ne gyventi vien iš pašalpų. Seimo narių nuomone, žmonės turi kartu su bendruomene dikutuoti apie socialines išmokas ir vieni kitus mokyti dirbti. Bendrą išmokų sistemą reikia peržiūrėti, nes pašalpos nemotyvuoja dirbti. Žmonės pradeda vengti darbo, nes taip labiau apsimoka. Ilgalaikių bedarbių įdarbinimas, motyvacijos ir kvalifikacijos didinimas turėtų būti pagrindinis ir vietos valdžios, ir bendruomenės uždavinys. „Mokyti kaip geriau gyventi geriausiai gali kaimynai“, - mano Donatas Jankauskas.  

Kalbėdamas apie pašalpų skirstymo ir nedarbo problemą, A. Kubilius sakė, kad svarbiausias dalykas, kodėl susidarė tokia situacija, yra dabartinės sistemos nuasmeninimas. „Tas, kuris gauna pašalpą, galvoja, kad kažkas sėdi Vilniuje ir iš maišo traukia pinigus. Dažnai žmonės nesupranta, kad tai jų pačių, jų kaimynų, bendruomenių pinigai. Turi būti sistemos „sužmoginimas”, nes tai nėra niekieno pinigai. Jie mūsų visų. Tai svarbiausia. 24 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau to dar nesuprantame. Kai prieš keletą metų Londone vyko didžiulės riaušės, buvo nustatyta, kad jos kilo tokiame rajone, kur jau trečia karta gyvena tik iš pašalpų. Tai sukuria visiškai kitokį žmonių mąstymą, jie nemato dirbančių tėvų, senelių ir patys nesiruošia dirbti. Tad reikia grąžinti asmeninį santykį socialinėje sistemoje. Mes esam siūlę, kas galėtų pakeisti situaciją – tai bent dalinis pensijų susiejimas su dirbančiais vaikais. Tai skatintų vaikus dirbti“, - mano partijos pirmininkas.

Susitikimo metu daug klausimų bei pasiūlymų išsakė ir Jurbarko rajono meras Ričardas Juška. Meras kalbėjo apie efektyvesnį lėšų panaudojimą ir biurokratizmo mažinimą. „Ar negalima būtų, kad nuo tam tikro projekto apyvartos, tarkim namų renovacijos, tam tikras procentas būtų skiriamas nedideliems pakeitimams, nekeičiant viso projekto? Jeigu nusprendžiama pakeisti vieną ar kitą langą, vietoje šarvuotų durų įdėti medines ir pan., dabar mėnesiui ar pusmečiui stabdomi visi darbai”, - savo pasiūlymus išsakė R. Juška. Susitikime dalyvavę Seimo nariai sutiko su tokiu siūlymu ir teigė, kad vykdant panašius projektus, yra ir daugiau problemų.

Kitas merui iškilęs svarbus klausimas buvo apie problemines savivaldybes. „Ar jums žinoma, kad 14 probleminių savivaldybių, tarp kurių patenka ir Jurbarkas, yra eliminuotos iš ateinančio finansavimo laikotarpio, o 34 likusioms teks didžiausia europinių pinigų dalis. Šių savivaldybių monitoringas dar nepadarytas, dar nėra aišku, ar mes pasiekėme tam tikrus rodiklius. Tik 2015 metais bus nustatyta, kaip mes dirbome, bet jau nuo kitų metų liksime be finansavimo. Ar tai yra normalu?” - klausė R. Juška. Tiek A. Kubilius, tiek kiti Seimo nariai atsakė, kad probleminių ir neprobleminių savivaldybių skirstymas apskritai neturi logikos. Pavyzdys - Druskininkų savivaldybė, turinti naujausius SPA ir sporto kompleksus, naujausią infrastruktūrą kartu su Jurbarko rajonu 6 metus irgi buvo įtraukti į tą patį sąrašą.

Po pietų Jurbarko seniūnijos salėje vyko Seimo narių susitikimas su miesto gyventojais. Jo metu A. Kubilius pasidžiaugė išgražėjusiu miestu, jau pastatytais ir naujai statomais objektais, tvarkomomis erdvėmis. Tačiau, pasak jo, tai tik pirmas etapas. Dabar atėjo laikas kitiems pokyčiams - sudaryti sąlygas, kad žmonės pasiliktų šiose gražiose erdvėse, o ne išvažiuotų gyventi ir dirbti kitur. Reikia ieškoti galimybių pritraukti verslą, investicijas. Savivaldybės valdžia, Seimo narių nuomone, turėtų aktyviau ieškoti investuotojų, važinėti į įvairias muges Lietuvoje ir užsienyje, užmegzti kontaktus su verslininkais. „Iš dešimties pakalbintų - vienas tikrai susidomės”, - teigė A. Kubilius.

Gyventojai, kurių daugumą sudarė vyresnio amžiaus žmonės, daugiausia klausimų turėjo apie pensijų grąžinimą. Kaip, kokiais etapais jos bus grąžinamos, kiek jų jau yra atstatyta į buvusį lygį ir pan., susitikimo metu buvo ne kartą kantriai išaiškinta. Kalbėdamas su žmonėmis A. Kubilius retoriškai klausė: „Tikiuosi, jūs nemanote, kad Kubilius sukėlė pasaulinę ekonominę krizę?” Kadangi praėjusio Seimo kadencijos, kurios vyriausybės vadovu buvo A. Kubilius, pradžia sutapo itin skaudžios ekonominės krizės pradžia, daug kas dėl sumažėjusių atlyginimų ir pensijų kaltina būtent jį. Apie tai, kaip buvo bandoma tuo metu gelbėti valstybę nuo bankroto, kokių nepopuliarių, bet būtinų priemonių tuomet buvo imtasi, ir ką siūloma daryti ateityje, kad žmonės gyventų geriau - susitikimo metu išgirdo jurbarkiečiai.

Jau dabar aišku, kad gyvenimas greitai nesikeičia, kartais turi pasikeisti ištisa karta, nes daug kas priklauso ir nuo žmonių mentaliteto. Šis susitikimas, nors konkrečiai ir negalintis greitai išspręsti įvairių problemų, buvo puiki proga daug ką apmąstyti.
Rekomenduojami video:
Straipsnis  22 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

UAB „Jurbarko vandenys“ taikys amnestiją pranešus apie savavališką prisijungimą

UAB „Jurbarko vandenys“ taikys amnestiją pranešus apie savavališką prisijungimą  0

P. Cvirkos g. Jurbarke

P. Cvirkos gatvių gyventojai pasirinko Bibliotekos ir Palemono pavadinimus  1

E. Sabaliauskas ir T. Okmanas

Jurbarkiečiui siūloma suteikti nacionalinio mecenato vardą  0

I. Rybakovienė

Seredžiaus senelių globos namai turi naują vadovę  19

R. Misevičienė ir I. Molevaitė

Regionų partiją paliko Jurbarko skyriaus pirmininkė  1

Savivaldybė ieško naujo direktoriaus Vytauto Didžiojo progimnazijai

Savivaldybė ieško naujo direktoriaus Vytauto Didžiojo progimnazijai  2

G. Lukošienė

Darbą pradėjo nauja asmenų su negalia reikalų koordinatorė  0

Jurbarko mieste statomi nauji suoleliai

Jurbarko mieste statomi nauji suoleliai  2

Naujoji upinė barža

Į Nemuną nuleista didžiausia upinė barža Baltijos šalyse  0

Miesto gyventojai pasigenda suolelių ir šiukšliadėžių

Miesto gyventojai pasigenda suolelių ir šiukšliadėžių  4

Prasidėjo Jurbarko ir Seredžiaus gyventojų apklausa dėl P. Cvirkos gatvių pavadinimo keitimo

Prasidėjo Jurbarko ir Seredžiaus gyventojų apklausa dėl P. Cvirkos gatvių pavadinimo keitimo  0

Po parodos atidarymo

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda „Milda. Moters meilė – nevienoda“  1

Po koncerto Jurbarke. Antras iš kairės – baronas fon Štetenas

Jurbarke vieši būrys svečių iš Vokietijos  1

Gyventojai rinks geriausią idėją viešajai aplinkai gerinti

Gyventojai rinks geriausią idėją viešajai aplinkai gerinti  2

Sosnovskio barštis

Gegužę dar galima suskubti iškasti Sosnovskio barščius  0

Pažinimo bokšto lankyti vis dar negalima

Pažinimo bokšto lankyti vis dar negalima  6

Naujasis „Jurbarko komunalininko“ direktorius V. Tamulis sako, kad jam teko prisitaikyti prie jau susiformavusio kolektyvo, tačiau tikisi, kad pavyks pagerinti bendrovės veiklą.

Naujasis „Jurbarko komunalininko“ vadovas agituoja renovuoti daugiabučius  8

Įkvepianti istorija: Jurbarko rajone sėkmingai išgelbėtas vyras

Įkvepianti istorija: Jurbarko rajone sėkmingai išgelbėtas vyras  0

S. Kiudienė

Darbą pradėjo nauja jaunimo reikalų koordinatorė  1

Jurbarko krašto verslininkų sąjunga paminėjo veiklos 10-metį

Jurbarko krašto verslininkų sąjunga paminėjo veiklos 10-metį  4

Vienuolika vėjo turbinų keliauja į „Green Genius“ parką Jurbarke – pirmoji turbina jau pastatyta

Vienuolika vėjo turbinų keliauja į „Green Genius“ parką Jurbarke – pirmoji turbina jau pastatyta  0

UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriui svarbu didinti bendrovės matomumą visuomenėje

UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriui svarbu didinti bendrovės matomumą visuomenėje  0

Darbuotojų pasikeitimai savivaldybės administracijoje, įstaigose ir įmonėse

Darbuotojų pasikeitimai savivaldybės administracijoje, įstaigose ir įmonėse  4

V. Murauskienė

Paskelbta geriausia metų bibliotekininkė  0

Mūsų partneriai