25-eri Jurbarko savivaldos metai. Ketvirtis amžiaus ieškojimų kelyje

Neseniai iškilmingai paminėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-erių metų sukaktį. Tokį patį jubiliejų šiais metais švenčia ir nepriklausomos Lietuvos savivalda – lygiai prieš 25 metus, 1990 metų kovo 24 d., įvyko pirmieji laisvi rinkimai į savivaldybių tarybas.

Ketvirtis amžiaus – ir daug, ir mažai. Tų istorinių procesų dalyviai dar atsimena kaip viskas vyko. Tačiau patikimiausi liudytojai – archyve saugomi nuo laiko pageltę 1990, 1995, 1997 ir vėlesnių metų savivaldybės Tarybos, Valdybos, administracijos veiklos dokumentai, kuriuose užfiksuota, kaip vyko rajono vadovų rinkimai ir atstatydinimai, kaip buvo formuojamos partijų koalicijos, kokie sprendimai tuomet buvo priimami. 

1990 metais rinkimai į savivaldybių tarybas vyko visiškai kitaip negu šiuo metu. Jurbarko rajone buvo sudarytos iš viso 75 rinkimų apygardos ir deputatus (taip tuomet vadinti tarybos nariai) piliečiai rinko kiekvienoje apygardoje tiesiogiai. Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo ne tik politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, bet ir eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, už  kurį per rinkimus balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą 1990 metais buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4–6 kandidatai. Rinkėjų aktyvumas, lyginant su dabartiniu, buvo neįprastai didelis – pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., pakartotiniame net 75,5 proc. rinkėjų. Palyginkime, šių metų kovo 1 d. įvykusiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 46 proc.

1990 m. balandžio 18 d. rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją – taip tuomet vadinti posėdžiai. Mandatų komisijos pranešime konstatuojama, kad visi išrinkti 68 rajono Tarybos deputatai yra lietuviai, į Tarybą išrinkta 56 vyrai ir 12 moterų, 24 deputatai nepartiniai, 40 deputatų yra Lietuvos komunistų partijos, 2 – Lietuvos žaliųjų partijos nariai.    Rajono Tarybos pirmininku pirmajame posėdyje buvo išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku. Vykdomosios valdžios vadovu –  šios pareigos buvo vadinamos valdytoju – Tarybos balsų dauguma buvo išrinktas Saulius Lapėnas, pavaduotojais Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore – Stanislava Radzvilavičienė.

1990–1995 metų kadencijos savivaldybės Tarybai ir Valdybai teko priimti nemažai sunkių ir prieštaringų sprendimų.  Lietuvoje tuo laikotarpiu politinė ir ekonominė  padėtis darėsi vis labiau įtempta. Prasidėjo blokada. Tokiomis sąlygomis nelengvi išbandymai laukė ir savivaldybės vadovų. 1991 m. rugsėjo 24 d. iš pareigų atsistatydino tuometinis rajono valdytojas Saulius Lapėnas ir visa jo  vadovaujama Valdyba. Naujuoju rajono valdytoju 1991 m. spalio 15 d. Taryba išrinko Praną Vaišvilą, jo pavaduotojais Joną Gudonį, Rimandą Plevoką, kiek vėliau į šias pareigas  buvo priimtas ir Ričardas Juška.

1991 m. pabaigoje – 1992 m. pradžioje prasidėjo  skausmingas kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. 1994 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas, steigėsi Tauragės apskrities administracija, kuriai buvo perduodamos kai kurios svarbios savivaldybės vykdytos funkcijos (žemės ūkis, žemėtvarka ir kitos).

Paskutiniajame posėdyje 1995 m. kovo 21 d. rajono Taryba nusprendė suteikti Jurbarko rajono Garbės piliečio vardą Francui von Ostrovskiui, Vokietijos Respublikos piliečiui už pagalbą ir labdaros organizavimą Jurbarko rajonui. Tai buvo pirmasis Jurbarko rajono Garbės pilietis. Iki šiol Garbės piliečio vardas yra suteiktas 8 asmenims.

1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybių funkcijos pradėtos skirstyti į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Savivaldybėje atsirado naujas institucinės struktūros modelis: atstovaujamoji institucija – Taryba ir dvi vykdomosios institucijos – meras ir valdyba. Lygiagrečiai pakeistas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuris iš esmės pakeitė savivaldybių tarybų rinkimų sistemą.  1995-ųjų pavasarį į Jurbarko rajono tarybą dvejiems metams – būtent tokia kadencijos trukmė buvo nustatyta Vietos savivaldos įstatyme – išrinkti 25 nariai. Prieš 20 metų balandžio 10 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi savivaldybės taryba rajono meru – taip nuo 1995 metų vadinamas aukščiausiasis rajono atstovaujamosios valdžios atstovas – išrinko rinkimus laimėjusios dešiniųjų koalicijos atstovą gydytoją Stasį Makūną. Mero pavaduotoju tapo koalicijos partneris, Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Jonas Bučinskas.  Administratoriumi paskirtas Rimandas Plevokas. Po metų, 1996 m. birželio 19 d., rajono Valdyba atleido Rimandą Plevoką iš pareigų, vietoj jo į administratoriaus pareigas buvo priimtas Algimantas Dagys. Jis šias pareigas ėjo iki 2003 m. vasario 27 d.

1995 m.  neliko žemesniosios pakopos apylinkių tarybų ir apylinkių viršaičių. Vietoj jų atsirado teritoriniai savivaldybės administracijos padaliniai – seniūnijos, kurioms vadovauja seniūnas. 1995 metų Vietos savivaldos įstatymas  nustatė, kad seniūną skiria  ir iš pareigų atleidžia meras, seniūno  paskyrimas tuo metu buvo  siejamas su Tarybos kadencija. 1995 metais iš pareigų buvo atleisti Eržvilko, Viešvilės, Smalininkų, Juodaičių, Šimkaičių, Girdžių, Jurbarkų, Skirsnemunės, Raudonės  viršaičiai, į jų  vietas paskirti nauji seniūnai. Įdomu, kad iš tada paskirtų naujų seniūnų  iki šiol dirba tik vienas – 1995 m.birželio 8 d.  Skirsnemunės seniūnu paskirtas Vladas Vainauskis.

Paminėtina, kad savivaldybės meras Stasys Makūnas 1996 m. rugsėjo 6 d. pasirašė pirmąją Jurbarko rajono tarptautinę sutartį su Belgijos Laakdalio savivaldybe. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi  iš viso 8 tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su 7 užsienio šalimis. 

Tai buvo trumpiausiai dirbusi savivaldybės Taryba. Laikas parodė, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis efektyviai savivaldybės Tarybos veiklai. Dar 1996  m. gruodžio mėn. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis, kuris savivaldybės Tarybos kadencijos trukmę pailgino iki 3 metų, todėl 1997 ir 2000 metais metais išrinktos Tarybos dirbo po trejus metus. Vėliau 119 Konstitucijos straipsnis buvo pakeistas dar kartą, nuo 2003 metų savivaldybės Tarybos kadencija – 4 metai.

1997 metų kovo mėnesį įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose mandatus gavo 5 partijų atstovai: Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos gavo po 7 mandatus, Lietuvos valstiečių partija, kurios sąraše pirmuoju numeriu buvo įrašytas Aloyzas Zairys – 6, Lietuvos demokratinė darbo partija – 3, Lietuvos liberalų sąjunga – 2 mandatus. Į istoriją įėjo šios kadencijos mero rinkimų batalijos. Tik šeštajame posėdyje Tarybai pavyko išsirinkti merą, juo tapo buvęs ilgametis Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Aloyzas Zairys. Mero pavaduotoja buvo išrinkta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos atstovė Kristina Vančienė. Aloyzas Zairys mero pareigas ėjo iki 2007 metų. Po mirties 2011 metais jam suteiktas Jurbarko rajono Garbės piliečio vardas.

1997–2000 metais Vietos savivaldos įstatymas buvo nuolat tobulinamas, gyvenimas diktavo vis naujas jo pataisas. 2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Atsirado nemažai svarbių, netgi esminių pasikeitimų: buvo pakeistas savivaldybės kontrolieriaus statusas, pakeistas seniūno ir seniūnijos statusas, savivaldybės administracijai suteiktas viešojo administravimo įstaigos statusas, aiškiau apibrėžti savivaldybės mero ir savivaldybės administratoriaus įgaliojimai, tarybos komitetams suteikta teisė patiems išsirinkti pirmininkus.

2000 metais įvykusiuose rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybę ryškiai daugiau nei kitos partijos rinkėjų balsų surinko Aloyzo Zairio vadovaujama Lietuvos valstiečių partija – jai rinkėjai patikėjo 9 mandatus. Tais metais Aloyzas Zairys meru buvo išrinktas be didesnių problemų. Į mero pavaduotojo pareigas išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas, iki tol dirbęs Ūkio skyriaus vedėju.

Rinkimai į 2003–2007 metų savivaldybės Tarybą vyko 2003 m. gruodžio mėnesį. Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, kurios sąrašo priekyje ir vėl buvo Aloyzas Zairys. Ši sąjunga Taryboje gavo 7 vietas.  Meru buvo perrinktas Aloyzas Zairys, mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos narys Ričardas Juška, administracijos direktoriumi politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas taip pat liberalas Vidmantas Juzėnas, prieš tai ėjęs mero pavaduotojo pareigas.

2007 m. vasario mėnesį įvykusiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą kandidatavo net 10 partijų atstovai.  Meru buvo išrinktas Tvarkos ir teisingumo partijos narys Algirdas Gudaitis į, mero pavaduotoju – Lietuvos socialdemokratų partijos narys Vygaudas Keraitis.

Šios kadencijos Taryba išskirtinė tuo, kad pirmą kartą Jurbarko rajono savivaldybėje buvo pareikštas nepasitikėjimas savivaldybės meru ir mero pavaduotoju. 2008 m. gruodžio 12 d. 10 Tarybos narių pasirašė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepasitikėjimą savivaldybės meru Algirdu Gudaičiu ir mero pavaduotoju Vygaudu Keraičiu. 2008 metų gruodžio 18 d. meras ir mero pavaduotojas buvo atleisti iš pareigų. 2009 metų sausio 5 d. savivaldybės meru buvo išrinktas Ričardas Juška, mero pavaduotojais Egidijus Giedraitis ir Algirdas Gudaitis. Direktorius Jonas Bučinskas pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos.

2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose po 5 mandatus gavo Liberalų ir centro sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija, 4 – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, po 3 – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“, 2 – Lietuvos liaudies partija. Meru buvo perrinktas Ričardas Juška, vicemero pareigos patikėtos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Jonui Bučinskui. Direktoriumi Taryba paskyrė Darbo partijai atstovaujantį Petrą Vainauską, direktoriaus pavaduoju Donatą Jackį (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). Nepraėjus metams, 2012 m. sausio mėn. valdančioji koalicija pasikeitė – mero pavaduotojas Jonas Bučinskas prarado Tarybos daugumos pasitikėjimą ir buvo atleistas iš užimamų pareigų. Jo vietą valdančiojoje koalicijoje užėmė Lietuvos socialdemokratų partija, kurios atstovas Kazimieras Šimkus buvo išrinktas mero pavaduotoju.

Neseniai nušurmuliavo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai. Seimui pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, šiais metais pirmą kartą meras buvo renkamas tiesiogiai. Neužilgo  atsinaujinusi savivaldybės taryba su gyventojų išrinktu meru susirinks į pirmąjį posėdį. Laikas parodys, kaip šie pokyčiai įtakos tolimesnę savivaldos raidą. Nuo 1995 metų iki šios dienos Vietos savivaldos įstatymas buvo keistas 92 kartus ir tai rodo, jog vietos valdžia iki šiol tebėra ieškojimų kelyje. (Sutrumpinta, red.)

Tvarkymas