2014-ieji metai UAB „Jurbarko komunalininkui” žada būti itin darbingi

Judita Pažereckienė

2014 sausio 13 d. 00:00 | Krašto žinios

AŠrifto dydis+- Spausdinti

Tiek privatus verslas, tiek ir valstybinės įmonės sausio mėnesį aptaria praėjusių metų rezultatus, skaičiuoja pelną ar nuostolius bei planuoja šių metų darbus.

Mintimis apie praėjusius ir būsimus metus su laikraščio skaitytojais sutiko pasidalinti įmonės UAB „Jurbarko komunalininkas” direktorius Darius Dragūnavičius.

- Kaip galėtumėte įvardinti praėjusius metus? Kokie jie buvo jūsų įmonei – geresni, sunkesni ar panašūs? Su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrėte?
- Metai nebuvo nei labai sunkūs, nei kažkuo išsiskiriantys. Pirmiausia vis dar jaučiame ekonominės krizės padarinius, įmonei skiriamų pinigų suma nėra didelė, tad lėšų nuolat trūksta. Padėtį sunkina ir tai, kad turime daug skolininkų. Atskirų įmonių, įstaigų ar gyventojų nemokumas atsiliepia ir mūsų sugebėjimui įvykdyti numatytus darbus. Aišku, būtų labai gerai, kad visi laiku atsiskaitytų už suteiktas paslaugas, tada galėtume dirbti dar efektyviau. Su skolininkais pirmiausia „kovojam“ taikiais būdais – prašom, raginam susimokėti ir tik tada, kai tai nepadeda, kreipiamės į antstolius. Taigi, apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad metai buvo vidutiniški, bet šiek tiek geresni nei 2012-ieji. Tačiau galutinių finansinių ataskaitų dar neturime, kai turėsime, pateiksime jas Jurbarko rajono savivaldybės tarybai.

- Šiemet pavasarį bus jau dveji metai, kai buvo pastatyti šiukšlių surinkimo konteineriai įvairiose rajono vietose – prie įvažiavimų į kolektyvinius sodus, pačių sodų teritorijose, kaimo vietovėse ir kitur. Galbūt žmonės mažiau šiukšlių išmeta miškuose bei pakelėse?
- Pagal 2012 m. vasario 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo“, kuriuo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje buvo įvedama Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nuo 2012 m. balandžio 1 d. buvo numatyta pasiekti 95 proc. atliekų surinkimą. Tai jau įvykdyta. Gamtos teršimas, manau, tikrai sumažėjo, bent jau taip teigia miškininkai. Tačiau apie žmonių įpročius kol kas nieko gero pasakyti negalima. Tarkim, mieste vienoje vietoje stovi 5-6 konteineriai. Du ar trys iš jų jau būna pilni, o likę, nors ir pustuščiai, uždaryti. Dažnai žmonės tiesiog tingi atidaryti dangtį ir šiukšlių maišus meta tiesiai ant žemės, ypač tada, jei niekas nemato. Toks nekultūringas elgesys pastebimas ir kitur, pvz., prie kapinių stovinčių konteinerių aplinka kartais primena tikrus sąvartynus – čia mėtosi seni baldai, kilimai, automobilių detalės ir padangos. Jau nekalbant apie žaliąsias atliekas. Žmonės dažnai jas pila į buitinių atliekų konteinerius. Mes juk nematome, kas guli jų dugnuose, tad atliekas nuvežus į sąvartyną fotografuojama, surašomi aktai. Taip įmonė turi papildomų išlaidų, kurių, jeigu ne gyventojų kultūros stoka, galėtų ir nebūti. Didelių matmenų atliekoms, naudotoms padangoms ir žaliosioms atliekoms yra skirta speciali surinkimo aikštelė. Dabar dažnai papildomą rūšiuotojų darbą dirba mūsų įmonės darbuotojai. Na, bet tikėkimės, kad ateityje situacija pagerės ir piliečiai taps sąmoningesni.

- Ar jūsų vadovaujama įmonė prisideda prie pilietinių akcijų, tokių kaip „Darom“? Ar patys galite ką nors panašaus inicijuoti?
- Be abejonės, tokių akcijų metu neliekam nuošalyje – gelbstim ir technika, ir pačiu darbu. Savarankiškai panašių akcijų organizuoti negalime, nes esam ūkinė bendrovė, tad vos spėjam suktis atlikdami pagrindinius mums priklausančius darbus. Esam savivaldybės kontroliuojama įmonė, patys spręsti negalim. Jei įmonė būtų privati, tada taip, galėtume organizuoti ne vieną panašią akciją, o dabar tik mielai prie jų prisidedame.

- Itin šilta šių metų žiema – tai ir mažiau darbo komunalininkams?
- Ši žiema iki šiol tikrai rekordiškai šilta, bet ji dar nesibaigė... Praėjusiais metais, kai smarkiau atšalo ir prisnigo žiemos pradžioje, teko keletą kartų išvažiuoti į gatves ir rajono kelius valyti sniegą ar barstyti žvyrą, kad nebūtų slidu. Nors ir nėra sniego, tokiu metu atsiranda kitokių darbų – kelius dažniau reikia lyginti, nes neasfaltuota kelio danga dėl drėgmės pertekliaus dažniau pasidaro klampi, neišvažiuojama. Mūsų įmonė dėl šiltos žiemos nesutaupys pinigų, nes esame finansuojami iš rajono biudžeto už jau atliktus darbus, kai pateikiame duomenis. O rajono biudžetas, jei žiema ir toliau bus šilta, greičiausiai sutaupys pinigų ir galės juos skirti kitiems miesto gražinimo ir tvarkymo darbams.

- Pernai visus metus Jurbarko rajonas neteikė valkataujančių gyvūnų priežiūros paslaugos. Redakciją buvo pasiekęs Greičių kaimo gyventojo skundas, kad jo avių būrį užpuolė laikų veislės šuo. Manoma, kad tas pats šuo galėjo mirtinai sudraskyti ir kito šio kaimo gyventojo avis, besiganančias pievoje. Kaip padėtis pasikeitė šiais metais?
- Šiemet jau yra pasirašyta sutartis su Kauno regiono gyvūnų globos namais „Nuaras”. Ši organizacija laimėjo konkursą, savivaldybė laukia tvarkos aprašo. Ši paslauga bus, kaip numatoma, planinė ir atskirais atvejais pagal iškvietimus. Aišku, būtų patogiau, kad žmonės, atliekantys šį darbą, būtų čia pat, vietoje. Juk gyvūnas negulės toje pačioje vietoje ir nelauks, kol atvažiuos „Nuaro“ darbuotojai jo pasiimti.
Pernai tokia paslauga nebuvo teikiama, nes įmonė, kuri buvo už tai atsakinga (gyvūnų globos namai Naujasodžių kaime) buvo uždaryta dėl šalia gyvenančių piliečių pageidavimo. Reikia pastebėti, kad valkataujantys gyvūnai, daugiausiai šunys ir katės, neatsiranda iš niekur. Tai neatsakingo žmonių požiūrio į augintinius pasekmė. Vakaruose kiekvienas gyvūnas turi savo realų šeimininką, jie visi sužymėti. O pas mus dažnai laksto palaidi, dauguma nesužymėti augintiniai. Ypač opi problema kaimuose, ten jie tarsi ir turi šeimininką, bet dažnai tampa valkataujančiais. Aš pritarčiau Vakarų šalių praktikai, kai, pvz., Graikijoje kiekvienas šunelis ar katė, jei neturi šeimininko, yra sugaunami, sterilizuojami, vakcinuojami ir sužymimi („čipuojami“), tada priskiriami tam tikrai seniūnijai, kuri ir yra už juos atsakinga. Deja, mums dar toli iki tokios praktikos. Būtų gerai, kad kiekvienas pilietis, įsigijęs augintinį, atsakingiau į tai pažiūrėtų ir neišmestų atsibodus į gatvę ar mišką.

- Kokie jūsų įmonės planai 2014 metais?
- Dirbsime kaip ir visos gamybos įmonės. Nauja tai, kad pastatų renovacijos administravimas perduotas mūsų įmonei. Darbų apimtys labai didelės - 1 etape numatyta renovuoti 12 namų. Tai didelė atsakomybė. Vėliau ateis ir antrasis etapas, jame, jei pasiseks gauti finansavimą, renovacijos laukia dar apie 50 namų. Įmonei šiuo metu trūksta naujos technikos. Pasiskolinus iš banko reikėtų įsigyti naujos kelio lyginimo technikos (greiderių), kitų įvairiausių mechanizmų, vadinamasis autobokštelis savo jau atgyveno, reikia pirkti naują. Dar viena naujovė – mums yra priskirtas kaimo katilinių šildymas. Darbų padaugėjo, tad šie metai tikrai žada būti darbingi.

Rekomenduojami video:

☰Straipsnis 0 komentarų