Verslo liudijimų klausimas supykdė du verslininkus

Tarp dviejų rajono verslininkų organizacijų vadovybės iškastas karo kirvis. Pykstasi verslininkas Gintaris Stoškus su verslininke, tarybos nare Liudmila Norkaitiene. Ji yra Jurbarko krašto verslininkų sąjungos vadovo pavaduotoja, o G.Stoškus – Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas. L.Norkaitienė yra tarybos narė. G.Stoškus yra ankstesnės kadencijos tarybos narys.

Abu verslininkai pastaruoju metu bendrauja raštais. Visi piktumai prasidėjo nuo veiklos darbo grupėje, kuri mero potvarkiu buvo suburta teikti pasiūlymus dėl verslo liudijimų dydžių 2016 metais Jurbarko rajone. Tarp tos darbo grupės narių buvo ir abu minėti verslininkai. G.Stoškus išplatino raštą, kuriame pasidalino įtarimais, kad L.Norkaitienė, svarstydama šį klausymą, galėjo būti šališka ir turėti savo interesų. L.Norkaitienė atremia, kad jos įmonė niekada nedirbo pagal verslo liudijimus ir kad G.Stoškus labiausiai užsipuolė kitos verslininkų organizacijos narius.

Darbo grupė pateikė savo siūlymus tarybos nariams – pastarieji spalio 29-osios tarybos posėdyje svarstė šį klausimą. Tarybos nariai į darbo grupės pasiūlymus neatsižvelgė. Tarybos posėdyje visos trys didžiosios frakcijos – socialdemokratų, TS-LKD ir opozicijos liberalai pasiūlė ir pritarė tam, kad verslo liudijimų mokesčių dydžiai būtų palikti tokie, kokie buvo ir praėjusiais metais, paliekant tą pačią, 30 proc., lengvatą. Verslo liudijimų mokesčius, kurie įsigalios nuo sausio 1 dienos, rasite čia.

Skelbiame visą G.Stoškaus ir L.Norkaitienės išplatintus atsakymus.

Verslininkas G.Stoškus šią savaitę išplatino raštą tarybos nariams ir verslininkams, kuriame jis rašo:

„Tik šiandieną mane pasiekė savivaldybės Tarybos narės L.Norkaitienės 2015-10-26 pastebėjimai dėl mano rašto apie R.Dragūnavičiaus netinkamai surašytą  darbo grupės, nustačiusios verslo liudijimų 2016 m. dydį ir  rengusios savivaldybės tarybos sprendimo projektą, posėdžio protokolą.

L.Norkaitienei, kaip ir netolimoje praeityje kai kuriems Jurbarko politikams, eilei valdžios žmonių bei tiems savanaudžiams, kuriems neretai tekdavo priminti uodegą, netiko bet kokia mano pastaba, kuri visada yra pagrįsta realiais duomenimis ir grindžiama teisės aktais. Aš manau, kad ši taktika eilę metų buvo naudojama siekiant menkinti kitą žmogų, kuris visada sakydavo teisingus faktus ir pagrįsdamas juos. Niekada neturėjau neigiamos nuostatos Jurbarko krašto verslininkų sąjungos atžvilgiu, taip pat tik iš L.Norkaitienės pastabų sužinojau, kad D.Rybakovas yra šios sąjungos narys.

L.Norkaitienė teigia, kad ji ir D.Rybakovas nebalsavo ir nedalyvavo diskusijose už tas pozicijas, kurios tiesiogiai susijusios su asmeniniu verslu. Tačiau viena vertus tai yra akivaizdus patvirtinimas, kad Jūs, savivaldybės Tarybos nariai, galimai turėjote privatų interesą ir jį kėlėte aukščiau už viešąjį, o tai jau yra atitinkamo įstatymo pažeidimas. Antra vertus išeina, kad L.Norkaitienė tik patvirtina mano teiginius, kad R.Dragūnavičius surašė neteisingus duomenis į protokolą, nors Jūs nei vienas posėdyje nepareiškėte, kad nebalsuojate dėl pozicijų, liečiančių Jūsų verslą.

Tai, kad L.Norkaitienė savo privatų interesą  galimai kėlė aukščiau viešojo, patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2015-10-29 pradėjusi tyrimą dėl L.Norkaitienės elgesio, nes jos vyras verčiasi individualia veikla, susijusia su kompiuterių programavimu bei konsultacijomis.

Beje, man kyla du to klausimai:

1.Kodėl L.Norkaitienė ir jos vyras panašia ar analogiška veikla veikia individualios veiklos ir individualios įmonės rėmuose atskirai, kodėl tai nedaroma personalinėje įmonėje įdarbinant savo sutuoktinį?

2.IĮ "Lanmeta" informacijoje nurodoma, kad ji aptarnauja ir rajono biudžetines įstaigas, šią informaciją Jurbarko verslininkų organizacija buvo oficialiai gavusi jau prieš dešimt metų. Įdomu, ar tos iš rajono biudžeto išlaikomos įstaigos skelbė atitinkamų paslaugų viešuosius pirkimus, kur buvo apie tai paskelbta informacija ir ar pirkimuose galėjo dalyvauti verslo liudijimų turėtojai?

Darbo grupės, sprendusios verslo liudijimų dydžius 2016 m., posėdyje dalyvavo aštuoni nariai, tačiau savivaldybės tarybos 2015-10-29 posėdyje nustebau, kad net keturi darbo grupės nariai, t.y. L.Norkaitienė, D.Rybakovas, A.Gudaitis ir P.Vainauskas, nusišalino nuo šio klausimo svarstymo.

Gerb. ponai, Jūs, patvirtindami savo galimą šališkumą, turėjote tai padaryti ir darbo grupėje, nes teisės aktai Jus įpareigoja nusišalinti, kai yra rengiami, svarstomi ar priiminėjami savivaldybės tarybos dokumentai, susiję su Jūsų ar Jums artimų asmenų verslu, darbu ir pan. Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad šie ir kiti nusišalinę Tarybos nariai, mano nuomone, nėra susipažinę ne tik su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje ir Vietos savivaldos įstatymų reikalavimais, bet ir su Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos veiklos reglamento punktais kuriuose nurodyta, kad pareiškus apie nusišalinimą privaloma  nurodyti nusišalinimo priežastį, o esant reikalui nedelsiant papildyti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. O ar tai buvo padaryta 2015-10-29 savivaldybės Tarybos posėdžio metu? Tikiuosi, kad bent dabar kai kurie Tarybos nariai susipažins su jų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

Nesivelsiu į polemiką apie L.Norkaitienės teiginius apie mano replikavimą, įžeidinėjimą, melagingų dalykų teigimą, nepateikiant konkrečių faktų, telieka tai jos sąžinei, nes tai jau iš oponentų yra girdėta daugybę kartų.

Tačiau mane nustebino faktas, kad mano raštas nebuvo viešai paskelbtas, nors adresuodamas jį rajono merui ir prašiau tai padaryti. Tačiau ko gali tikėtis iš tokios koalicijos ir jos vadovo, kurią, mano nuomone, taikliai vadina 'koalicija už 2 eurus", nes neatrodo, kad viešumas nėra pirmaeilis šios koalicijos  rūpestis.

Beje, politikams nereikėtų labai įsižeisti dėl jų veiksmų įvairiapusiško vertinimo, nes politikams taikomi šiek tiek kitokie vertinimo standartai.

 Liudmilos Norkaitienės atsakymas.

1) Į Mero potvarkiu sudarytą komisiją, verslo liudijimų kainoms nustatyti, buvo deleguoti visų Taryboje esančių partijų atstovai, taip pat 3 Jurbarke veikiančių verslininkų organizacijų atstovai, t.y. visos partijos ir verslininkų organizacijos buvo atstovaujamos.

2) G. Stoškui, kaip vienos iš verslininkų organizacijos atstovui, labiausiai „užkliuvo“ 3 komisijos nariai, kitos Jurbarko verslininkų organizacijos nariai: savivaldybės tarybos nariai – Daivaras Rybakovas ir aš, Liudmila bei Arijana Zairienė, deleguota nuo Jurbarko krašto verslininkų sąjungos. Visi trys esame Jurbarko krašto verslininkų sąjungos nariai ir šios sąjungos valdybos nariai. Aš esu šios sąjungos viceprezidentė – todėl „netikau“ labiausiai.

3). Dėl mano „replikavimų“ – kaip tik viskas buvo priešingai – G.Stoškus visais būdais bandė išprovokuoti konfliktą – replikavo, įžeidinėjo, teigė melagingus dalykus. Aš nereagavau. Posėdžiui įpusėjus mane užsipuolė, kad aš replikuoju jo atžvilgiu, nors aš tuo metu bendravau su kitu komisijos nariu ir buvau net nusisukusi į kitą pusę. Reaguodama į neteisėtą, nekorektišką ir visiškai be jokio pagrindo užsipuolimą, pasakiau, kad kreipsiuosi į atitinkamas instancijas dėl garbės ir orumo įžeidimo. G. Stoškus pažėrė dar krūvą „epitetų“ mano ir kitų dalyvių adresu ir pasakė, kad išeis iš posėdžio. Komisijos pirmininkas R.Dragūnavičius taikiai suvaldė situaciją, ir visi kartu dirbome toliau.

4.) Iš visų komisijos narių – G.Stoškus kalbėjo daugiausiai, bet pagal G.Stoškų – tai ką pasakė jis – yra neginčijama tiesa, o kitų išsakyta nuomonė – replikos. Faktą dėl kirpyklų taip pat iškraipė – šiuo klausimu jis pats daugiausiai ir diskutavo, o ne L.Norkaitienė su A. Zairiene...

5). Dėl viešų ir privačių intereso konflikto – tiek aš, tiek Daivaras nebalsavome ir nedalyvavome diskusijose už tas pozicijas, kurios tiesiogiai susijusios su mūsų asmeniniu verslu - įmonėmis. (mano atveju - kompiuterių paslaugos, Daivaro atveju – statybų verslas). Priimta kompiuterinių paslaugų verslo liudijimų kaina – neišsiskiria iš kitų verslo liudijimų kainų intervale. „Mano įmonė „LANMETA“ niekada nedirbo pagal verslo liudijimą. Nemanau, kad spręsti turėtų visiškai neišmanantys tos srities žmonės. Vėlgi primenu, kad atstovaujami buvo visi – tiek partijos, tiek verslininkai, todėl vienas ar du „itin suinteresuoti“ žmonės įtakos sprendimams negalėjo padaryti.“

6) Aptarta buvo kiekviena eilutė, kiekvienos rūšies verslo liudijimas – ir pirmininkas ties kiekviena eilute atsiklausė – priimame bendru sutarimu ar balsuojame. Pradžioje buvo sutarta dėl bendrųjų principų pagal ką vertinsime, kad išvengtume asmeniškumų. Visos eilutės buvo priimtos bendru sutarimu, balsuota už galutinį.

7) Dėl nusišalinimo. Visi tarybos nariai be išimties naudojasi verslo liudijimus turinčių žmonių teikiamomis paslaugomis – pvz. kirpyklomis, todėl turėtų nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir balsavimo! (juokauja, - aut, past.) Ūkio komiteto pasiūlymas mažinti iki 120€, iškreipia verslo liudijimų kainodaros principus – kodėl didžioji dalis smulkių amatininkų turės mokėti – 193 €, o kirpėjos – 120 €? Pagal kokius kriterijus pasiūlytas šis skaičius? Verslo liudijimą galima išsiimti vienai dienai, todėl kriterijus, kad dalintųsi iš 12 – neturi prasmės. Mažiausias įkainis -104 € - skirtas laiptinių, langų, gatvių valymui, neįgaliųjų priežiūrai ir etc... Ar galime sulyginti šių kategorijų uždarbius ir darbo sąlygas? Jei darom ženklią nuolaidą kirpėjoms, ar posėdyje neturėsime peržiūrėti VISAS eilutes?“, - savo atsakyme rašė L.Norkaitienė.