Valdininkai stabdė renovacijos procesą Jurbarke
Praėjusios savaitės ketvirtadienį, vasario 27 dieną posėdžiavusi Jurbarko rajono savivaldybės taryba savivaldybei pavaldžią UAB „Jurbarko komunalininkas” įpareigojo savo turtu laiduoti trijų daugiabučių namų bendrijų imamas paskolas daugiabučių namų atnaujinimo darbams, vykdomiems įgyvendinant projektą „Daugiabučių namų renovacija Jurbarko mieste (II etapas)“ pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.1-VRM-03-R priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“. Galimomis pareiškėjomis pagal šią priemonę galėjo būti tik probleminėmis teritorijomis pripažintų savivaldybių administracijos.
Toks sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti valstybės paramos teikimą gyventojams, dalyvaujantiems projekte, skirtame žmonėms, gyvenantiems probleminėse teritorijose. Iš šalies žiūrint viskas yra taip kaip ir turėtų būti, politikai pritarė tam, ką numato įstatymas ir nepasiturintiems gyventojams užtikrino galimybę renovuoti savo būstus.
Tačiau šis politikų pritarimas bei savivaldybės įmonei skirtas įpareigojimas turi kiek kitokią priešistorę, su ne tokia laiminga pabaiga.
Jau pradėti renovuoti daugiabučiai Gedimino g. 27, Žemaitės g. 21, V. Kudirkos g. 26.
Gyventojams svarbus klausimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas paskutinę minutę
Du mėnesiai – tiek laiko skyrė du Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžiai, kuriuose buvo svarstomas tas pats – laidavimo, bendrijoms imant paskolą iš banko klausimas ir abiejuose iš jų buvo priimti visiškai skirtingi sprendimai.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį posėdžiavę politikai šį klausimą gavo tik kaip papildomą ir tik prieš pat didįjį posėdį, todėl nesuspėjo šio klausimo išanalizuoti bei į jį įsigilinti.
Todėl nenuostabu, kad negavus pakankamai informacijos, balsuojant didžioji dalis politikų spaudė mygtuką „susilaikau“, taip nepritardami dėl UAB „Jurbarko komunalininkas“ paskyrimo laiduotoju, bendrijoms imant kreditą iš banko.
Įdomu tai, jog nė vienam iš susilaikiusių politikų tada nešovė į galvą pasiūlyti šio klausimo apskritai netraukti į tos dienos posėdžio darbotvarkę, o atidėjus mėnesiui išsiaiškinti visus su juo susijusius niuansus ir svarstyti dar kartą kitame posėdyje.
Nors, tiesą sakant, visi su šiuo klausimu susiję niuansai paprastiems daugiabučių namų bendrijų pirmininkams jau tuomet buvo aiškūs ir konkretūs – renovacijos procese dalyvaujantiems asmenims, gaunantiems kompensacijas už šilumą ar kitas valstybės išmokas, yra kompensuojamos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įmokos, tačiau norint paimti kreditą iš „Šiaulių banko” yra būtinas laiduotojas, kuris už juos laiduotų savo turtu.
Tačiau panašu, kad viskas paprasta ir aišku tuomet buvo vos keletui Tarybos narių ir šiame renovacijos procese dalyvaujančioms bendrijoms. Tuo tarpu renovacijos projektus mūsų rajone vykdančiam Ūkio ir turto skyriaus vyresniajam specialistui Gediminui Šaltiniui bei kitiems savivaldybės administracijos darbuotojams ir vadovams šis klausimas atrodė toks painus, jog į jį įsigilinti ir suprasti, kokios pagalbos iš jų nori renovacijoje dalyvaujančių daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, prireikė daugiau nei trejų metų.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį vykusio posėdžio metu G. Šaltinis pats pripažino, jog apie galimybę gyventojams imti kreditą, už kurį laiduotų savivaldybės paskirta įmonė, jam buvo žinoma dar 2008 metais, tačiau tikino, jog iki šiol nei į jį, nei į savivaldybę niekas tokiu klausimu nesikreipė, todėl šiuo klausimu ir išsamiai domėtasi nebuvo.
Iki minėto praėjusių metų gruodžio mėnesio posėdžio, vykusio gruodžio 20 dieną likus daugiau nei savaitei, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko kabinete įvyko pasitarimas, kurio metu į antrąjį renovacijos etapą patekusių daugiabučių namų bendrijų pirmininkai kartu su savivaldybės administracijos vadovais ir atsakingais savivaldybės administracijos darbuotojais bei UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriumi aptarė, kokių papildomų dokumentų reikia, kad klausimas dėl laiduotojo būtų svarstomas artimiausiame Tarybos posėdyje. Šio pasitarimo metu Juridinis skyrius buvo įpareigotas paruošti susitarimo projektą tarp bendrijų ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ ir drauge susirinkus aptarti jo turinį, o Socialinis skyrius turėjo išsiųsti raštišką užklausimą į Aplinkos ministeriją ir gauti iš jų atsakymą su parašu į pakartotinai keliamus tuos pačius klausimus.
Valdininkų buvo prašoma, kad visi reikiami dokumentai būtų surinkti kuo greičiau ir artimiausiame posėdyje būtų teikiamas siūlymas dėl laiduotojo skyrimo, nes savivaldybės administracija pagal pasirašytus susitarimus su bendrijų pirmininkais jau reikalauja mokėjimų iš bendrijų už atliktus darbus ir paslaugas.
Tuomet bendrijų pirmininkams buvo neaišku, kas mokės už tuos butų savininkus, kurie turi teisę į šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimą, kol dar neišspręstas laiduotojo klausimas, jeigu bendrija imtų kreditą šių gyventojų vardu.
Abejonių, jog laiduotojo klausimą turi spręsti savivaldybė, bendrijų pirmininkams tuomet nekilo, nes savivaldybės taryba dar 2013 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą (Nr.T2-34), kuriuo įpareigojo savivaldybę biudžeto lėšomis garantuoti projekto bendrąjį finansavimą.
Panašu, jog tuomet toks bendrijų pirmininkų prašymas liko neišgirstas, o už renovacijos projektų vykdymą atsakingam Gediminui Šaltiniui neužteko laiko ne tik tinkamai paruošti šį klausimą, bet ir išaiškinti šio klausimo esmę tą dieną posėdžiavusiems politikams.
Tuomet jis tikino nesuspėjęs surinkti visos su šiuo klausimu susijusios informacijos bei patikslinti, paskolai reikalingų sumų teisindamasis, jog dar ne visi renovacijoje dalyvaujantys namai turėjo paskirtus darbų rangovus.
Dar vienu „stabdžiu“, trukdančiu spręsti šį klausimą, tuomet G. Šaltinis įvardino ir tai, jog tik trys namai yra administruojami UAB „Jurbarko komunalininko“.
Šią (aut. past. administratoriaus nebuvimu) viena iš keleto atsisakymo priežasčių įvardino ir šios bendrovės direktorius Darius Dragūnavičius, kone labiausiai piestu stojęs prieš tokios prievolės skyrimą.
Tiek pernai metų gruodžio mėnesį, tiek ir praėjusios savaitės ketvirtadienį jis politikų prašė neužkrauti jo vadovaujamai bendrovei šios naštos, pagrindiniais argumentais įvardindamas tokių paslaugų kaip laidavimas neatitikimą jo vadovaujamos įmonės vykdomai veiklai. Jis aiškino, jog prisiėmus svetimus įsipareigojimus bankui, padidės savo reikmėms imamų paskolų palūkanų dydžiai. O visus argumentus baigė teiginiu, jog toks, jo teigimu, „labdarinis“ laidavimas, jo vadovaujamai įmonei neatneš jokios finansinės naudos.
Šiandien galima tik spėlioti, ko labiau – informacijos ar noro įsigilinti į renovacijos projekte dalyvaujantiems gyventojams aktualų klausimą, tuomet pritrūko politikams, nes didžioji dauguma jų, balsuodami nuo sprendimo priėmimo susilaikė ir šis prašymas buvo atmestas.
Pasibaigus balsavimui ir paaiškėjus, kad gyventojams savivaldybė nepadės, posėdyje dalyvavę suinteresuotų bendrijų atstovai, palikdami salę piktinosi tokiu sprendimu ir atvirai suabejojo politikų kompetencija sprendžiant šį klausimą.
Antrą kartą prie jo svarstymo buvo sugrįžta jau šių metų vasario pabaigoje. Ir nors šis klausimas ir vėl į posėdžio darbotvarkę buvo įtraukas tik kaip papildomas, dėl, anot Gedimino Šaltinio, per vėlai gauto atsakymo iš paskolą suteiksiančio „Šiaulių banko“, šiuokart jį visgi buvo suspėta aptarti visuose trijuose komitetų posėdžiuose.
Bendrijos pirmininkei valdininkams teko įrodinėti tai, kas aiškiai parašyta įstatyme
Prieš praėjusios savaitės antradienį vykusį Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitetą pakalbinta daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rabesta“ pirmininkė Danutė Rapševičienė „Mūsų laikui“ tvirtino jau seniai kartu su kitų bendrijų pirmininkais dėl šio klausimo varstanti valdininkų duris ir tikino neprašanti jų nieko daugiau nei yra numatyta įstatymuose.
Norą dalyvauti renovacijoje, patiems gyventojams prisidedant tik 15 procentų visų reikalingų išlaidų, jos atstovaujamo daugiabučio namo gyventojai priėmė dar 2011 metų kovą.
Nieko nelaukdami jie susitiko su už renovaciją mūsų rajone atsakingu savivaldybės specialistu Gediminu Šaltiniu bei UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoju Vytautu Stulgaičiu.
Išsiaiškinę kokių dokumentų reikia norint dalyvauti šiame projekte, gyventojai vienbalsiai nutarė prašyti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atlikti Žemaitės g. 21 namo investicinį projektą ir energetinį auditą pagal Jurbarko rajono savivaldybės probleminių teritorijų plėtros 2011-2013 metų programą.
Rengiant šį projektą visi bendrijų pirmininkai glaudžiai bendradarbiavo su savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskiene, Investicinio skyriaus vyr. specialiste Ilma Muraškaite, kurios kantriai aiškino bendrijų pirmininkams įvairius dokumentų ruošimo klausimus, nes buvo žinoma, kad nuo šių dokumentų teisingo paruošimo priklausys visų numatytų darbų įgyvendinimas.
Viskas ėjosi pakankamai sklandžiai iki viešųjų pirkimų rangovo darbams nupirkti paskelbimo. Dėl kažkur savivaldybės valdininkų kabinetuose pasimetusio vieno dokumento, ar dėl kokių kitų bendrijų pirmininkams nežinomų priežasčių, įsisukęs teismų tarp konkursą pralaimėjusios statybų bendrovės ir savivaldybės maratonas tęsėsi daugiau nei 7 mėnesius.
Per tą laiką ne tik nevyko jokie darbai, bet ir išaugo projekte numatytų atlikti darbų bei medžiagų kainos.
Šiandien Danutė Rapševičienė džiaugiasi, jog jų namo, esančio Žemaitės g. 21, rangos darbus laimėjusi UAB „Vilsotos statyba“ neatsisakė vykdyti projekto ir jiems dabar jau nebereikia sukti galvos dėl naujo rangovo.
Deja, bet tuo pasidžiaugti negali Kęstučio g. 18 namo gyventojai, kurių rangos darbus laimėjusi ta pati statybos bendrovė šio projekto turėjo atsisakyti dėl išaugusių statybos darbų ir medžiagų kainų. Kol jiems savivaldybė tebeieško naujo rangovo, laikas negailestinai tiksi ir nenumaldomai artėja projekte numatytas darbų pabaigimo terminas.
D. Rapševičienė tikino, jog net ir nedideles pajamas gaunantys ir santaupų neturintys jos kaimynai renovacijos ėmėsi drąsiai, nes žinojo, kad visi, turintys teisę į kompensacijas už šildymą ar kitas valstybės paramas, už renovaciją nemokės nieko – jiems visas išlaidas padengs valstybė. Ši teisė yra numatyta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 vasario 24 d. įsakymas Nr. D1-174/A1-116 „Dėl Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo‘‘.
Vienintelė kliūtis, norint bendrijoms šių gyventojų vardu paimti kreditą iš banko ir padengti nepasiturinčių žmonių prisidedamą 15 procentų dalį yra sąlyga turėti laiduotoją, be kurio AB „Šiaulių bankas“ bendrijoms nesuteikia kredito daugiabučių namų atnaujinimui.
D. Rapševičienė stebėjosi, kodėl, pateikus prašymą savivaldybei paskirti laiduotoją, viskas užtruko taip ilgai, nes pasak jos, apie tai, kad daugiabučių namų atnaujinimo II etape dalyvaujančios bendrijos ims kreditą, savivaldybei buvo žinoma seniai. Nuo 2012 metų pradžios įvyko ne vienas pasitarimas, dalyvaujant savivaldybės administracijos vadovams, skyrių vedėjams bei kitiems už renovacijos įgyvendinimą atsakingiems specialistams.
D. Repševičienės teigimu, galimybė bendrijoms imti paskolą iš banko, kad laiduotų savivaldybei pavaldi įmonė, nėra naujovė, atsiradusi tik dabar. „Tokia galimybe galėjo pasinaudoti ir pirmojo tokio pat renovacijos modelio etapo dalyviai, tačiau kiek aš žinau, pirmųjų Jurbarke renovuotų daugiabučių namų bendrijų pirmininkai nutarė apseiti be kreditų ir į savivaldybę šiuo klausimu nesikreipė, o jeigu ir kreipėsi, tai nepakankamai buvo noro ir ryžto padėti gyventojams tiek iš bendrijų pusės, tiek iš savivaldybės“, – tvirtino D. Rapševičienė.
Moteris neslėpė, jog kalbėdama šia tema su jau renovuotų daugiabučių namų bendrijų pirmininkais suprato, jog kaip ir dabar, taip ir tuomet, nei bendrijų pirmininkai, nei gyventojai šiuo klausimu nebuvo pakankamai informuoti ir savo 15 proc. dalį susimokėjo kas kaip išgalėjo.
Ministerijos stebisi jurbarkietiškos renovacijos sparta
Negaudama atsakymų į ne tik savo gyvenamojo namo, bet ir kitiems jurbarkiečiams rūpimus klausimus iš atsakingų savivaldybės darbuotojų, D. Rapševičienė ne kartą telefonu kreipėsi tiek į Aplinkos, tiek ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, kurių specialistai, išgirdę tokius klausimus, stebėjosi, jog apie tai kažkur dar yra diskutuojama.
Jie tikino jau baigiantys pamiršti probleminėmis pripažintose savivaldybėse vykdomus renovacijos projektus, didžiąja dalimi kompensuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Daugumos probleminių rajonų savivaldybės jau seniai išsisprendė paskolos ėmimo klausimą. Vienur buvo paskirtas laiduotojas, o kitur kreditą ėmė pačios savivaldybės ar jų įmonės, dar kitur mokėjo patys gyventojai, bet jiems išsimokėti buvo leista per 4-5 metus. „Kai paskambinu ir pasitikslinu vieną ar kitą įstatymo punktą, ministerijos specialistai stebisi, kad Jurbarko savivaldybėje dar neaiškūs tokie klausimai, kai kitose jau baigtos renovacijos”, – tikino D. Rapševičienė, į ministerijas skambinanti ne tik laidavimo klausimais.
Rengiant techninį namo renovacijos projektą, bendrijų pirmininkams, o tuo pačiu ir gyventojams, buvo žinoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. IV-209 patvirtintu priemonės VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą” projektų finansavimo sąlygų aprašą radiatoriai, dalikliai, rankšluosčių džiovintuvai ir kai kurios kitos priemonės bei darbai, kurie bus vykdomi buto viduje yra priskiriami prie neremiamų darbų, už kuriuos gyventojai turi susimokėti 100 proc. savo lėšomis. O jeigu šios priemonės diegiamos ir darbai vykdomi namo bendro naudojimo patalpose, jie jau yra priskiriami prie remiamų darbų už kuriuos gyventojams reikės mokėti tik 15 proc.
Tas pats nurodymas, savivaldybės atsakingiems darbuotojams neišsiaiškinus, buvo perkeltas ir į reikalavimą netraukti šių neremiamų darbų išlaidų ir į numatomo imti kredito sumą. Pasiskambinusi į ministeriją ir pradėjusi domėtis, ar tikrai taip yra, D. Rapševičienė iš ten gavo priešingą informaciją – jeigu kreditas būtų paimtas tiek remiamų priemonių daliai, tiek neremiamoms priemonėms, už nepasiturinčius butų savininkus būtų dengiama visa kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmoka, nes tai reglamentuoja skirtingi vyriausybiniai dokumentai.
Tokį patį atsakymą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Inga Kornikaitė. Rodėsi, kad šis klausimas irgi jau turėtų būti išspręstas, tačiau diskutuojant apie jį administracijos direktoriaus Petro Vainausko kabinete gruodžio mėnesį įvykusiame bendrijų pirmininkų ir savivaldybės administracijos specialistų susirinkime, netikėtai buvo pareikšta, jog elektroniniu paštu gautas atsakymas nėra tinkamas dokumentas ir pasiūlyta palaukti „popierinio atsakymo”.
Pati bendrijos pirmininkė sakėsi, jog tvarkydama visus savo namo su renovacija susijusius dokumentus, ji visus keičiamus radiatorius, būtinas šildymo sistemos apskaitai reikalingas priemones bei kitus darbus įtraukė į kredito sumą ir jos namo gyventojams, turintiems teisę į valstybės paramą, nereikės už tai mokėti papildomai. „Kai pasitarimų metu visiems aiškinau, kad neremiamus darbus galima įskaičiuoti į numatomo imti kredito sumą, niekas manimi netikėjo, o dabar galbūt nukentės kai kurių namų gyventojai, nes nespėta laiku išsiaiškinti“, – tikino daugiabučių namų bendrijos „Rabesta“ pirmininkė.
Galima tik pasidžiaugti, jog tokią reiklią ir sumanią bendrijos pirmininkę turi ne tik šio namo gyventojai. Kartu su ja valdininkų kabinetų duris varstė ir kitų į probleminėms teritorijoms skirtų daugiabučių namų renovacijos projekto įgyvendinimo antrąjį etapą patekusių bendrijų pirmininkai.
Antrą kartą svarstant tą patį klausimą politikų nuomonė apsivertė 180 laipsnių kampu
Praėjusios savaitės ketvirtadienį svarstant šį klausimą, į posėdžių į salės priekį išėjęs Gediminas Šaltinis, pristatydamas šį klausimą tikino, jog pirmajame to paties projekto etape, niekam panašių klausimų nekilo, todėl esą jie ir neturėjo praktikos kaip tai daroma. Paklaustas, kodėl šis klausimas yra teikiamas kaip papildomas, jis pakartojo apie per vėlai iš banko gautą atsakymą ir mikrofoną perleido UAB „Jurbarko komunalininkas” direktoriui Dariui Dragūnavičiui, kurį paaiškinti situacijos pakvietęs Tarybos narys Jonas Bučinskas pirmiausiai prašė atsakyti į klausimą, kodėl priimtas į šį postą dirbti ir tarnauti žmonėms, jis dabar nenori jiems padėti.
Panašu, kad šiuokart rajono politikams komunalininko „verkšlenimai“, jog papildomos paskolos pridarys įmonei papildomų rūpesčių, nesugraudino ir balsavimo metu kone visi prieš porą mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo susilaikę, dabar balsavo „už”.
Šia džiaugsminga gaida būtų galima ir baigti, tačiau taip ir likosi neatsakytas klausimas – kodėl nė vienas iš gruodžio mėnesį posėdžiavusių politikų, teigusių, kad norint tinkamai apsispręsti dėl šio klausimo jiems trūksta informacijos, nepasiūlė šio klausimo nesvarstyti, o jį atidėti kitam posėdžiui.
Kas gali paneigti, jog sprendimas „neužkrauti tokis naštos UAB „Jurbarko komunalininkui” buvo priimtas dar iki posėdžio ir daugiau prie šio klausimo jau nebuvo ketinama sugrįžti.
Du kartus spręstas tas pats klausimas ir prieš Kalėdas priimtas neigiamas atsakymas ne tik gerokai sugadino jurbarkiečiams nuotaiką, bet ir patuštino rajono biudžetą - tai kainavo beveik pusę tūkstančio litų. Dešimtis milijonų sudarančiam rajono biudžetui tai nedidelė suma. Tačiau kur kas daugiau kainuoja eilinių mūsų rajono žmonių tikėjimas, kad valdžia dirba žmonėms, kaip tai viešai yra deklaruojama.
Rekomenduojami video:
OPTIMISTIC HACKER GAIUS: IS THE BEST COMPANY FOR CRYPTO CURRENCY RECOVERY AND HOW TO RECOVER LOST CR...
Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu