Kviečia Vėlinių laikotarpiu puoselėti atminties, gerumo ir bendrystės tradicijas

Artėjant Vėlinėms, kviečiame puoselėti lietuviškus šio laikotarpio papročius, skatinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi savo krašto tradicijomis, stiprinti bendruomeniškumą ir pagarbą išėjusiųjų atminimui, kviečia Etninės kultūros globos taryba, primindama, kad Vėlinių laikotarpis lietuvių tradicinėje kultūroje nuo seno buvo skirtas ne tik mirusiesiems pagerbti, bet ir giminystės bei bendruomeniniams ryšiams stiprinti, gerumui, atjautai ir dėkingumui išreikšti.

Taryba rekomenduoja spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje organizuoti veiklas, kurios padėtų vaikams, jaunimui ir bendruomenėms geriau pažinti bei puoselėti šias tradicijas:

• Pagerbti protėvių ir kraštui nusipelniusių žmonių atminimą – rengti išvykas į kapines, pilkapius, istorines ir atminimo vietas, tvarkyti apleistus kapus, lankyti partizanų ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimo vietas.

• Pažinti Vėlinių papročius ir jų prasmę – rengti edukacinius užsiėmimus, pasakojimų vakarus, supažindinti su protėvių požiūriu į mirtį ir su tradiciniais mirusiųjų pagerbimo būdais, įvairiuose Lietuvos regionuose išlikusiais papročiais, tarp jų – Vėlinių laužų kūrenimu Dzūkijoje (Dainavoje), giedojimo ir muzikavimo tradicijomis Žemaitijos kapinėse.

• Pažinti mirusiųjų paminėjimo papročius kitu metų laiku, pavyzdžiui, Kapinių šventes Mažojoje Lietuvoje, mirusiųjų paminėjimo papročius per Kūčias ir pan.

• Stiprinti kartų, giminystės ir kaimynystės ryšius – skatinti vaikus domėtis savo šeimos ir giminės istorija, kurti genealoginius medžius, užrašyti vyresniųjų pasakojimus, rengti skirtingas kartas suburiančius susitikimus.

• Puoselėti rudens laikotarpio bendrystės tradicijas – kurti papuošimus iš rudens derliaus gėrybių ir gamtinių medžiagų organizuojant kūrybines dirbtuves, rengti tradicinių rudens turgų (tokių kaip Simajudo turgus, kuris buvo dar vadinamas Vėlių paminėklais) papročius atspindinčias šventes, bendruomenių stiprinimui skirtas vakarones ir kitus renginius.

• Skatinti gerumą ir atjautą – organizuoti bendruomenines pagalbos ir paramos iniciatyvas, lankyti vienišus žmones, senjorus, padėti tiems, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.

Taip pat svarbu atsakingai vertinti Lietuvoje populiarėjančių Helovino renginių turinį. Rekomenduojame atsižvelgti į vaikų amžių ir emocinį jautrumą, įvertinti perteklinio gąsdinimo, siaubo ir žiaurumo vaizdavimo galimą psichologinę žalą, atsakingai rinktis išvykas su mokiniais į tokius renginius, rašo etnologai ir kviečia spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje daugiau dėmesio skirti lietuviškų Vėlinių papročių pažinimui ir puoselėjimui, ieškoti patrauklių, kūrybiškų būdų jų prasmei atskleisti, ypač vaikams ir jaunimui.

„Tikimės, kad iniciatyvos padės išsaugoti gyvąsias mūsų krašto tradicijas, stiprins kartų ryšius ir skatins bendruomenes šį laikotarpį įprasminti atmintimi, gerumu ir bendryste“, – rašoma tarybos feisbuko paskyroje.

Etninės kultūros globos tarybos paskirtis – rūpintis lietuvių etninės kultūros išsaugojimu, puoselėjimu ir perdavimu ateities kartoms. Tarybą sudaro etninės kultūros specialistai, mokslininkai, kultūros ir visuomeninių organizacijų atstovai, deleguojami įvairių institucijų ir organizacijų. Prie jos veikia penkios regioninės etninės kultūros globos tarybos, atstovaujančios Aukštaitijai, Žemaitijai, Dzūkijai (Dainavai), Suvalkijai (Sūduvai) ir Mažajai Lietuvai.

Pagrindinė tarybos veikla – analizuoti etninės kultūros būklę Lietuvoje, teikti Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms siūlymus dėl jos apsaugos, prisidėti prie tradicijų, papročių, tarmių, tautinio paveldo ir etnografinių regionų savitumo išsaugojimo. Taryba taip pat dalyvauja formuojant valstybės etninės kultūros politiką.

Tarybą sudaro 21 narys, ketverių metų kadencijai tvirtinamas Seimo. Nuo 2025 m. gruodžio jai pirmininkauja Virginijus Jocys.