„Be euforijos, žvilgsnis į Sąjūdį iš periferijos“

Labai smagu pasikalbėti su žmonėmis perskaičiusiais ar skaitančiais knygą. Yra pastebėjimų, kad per mažai aprašytas vienas ar kitas įvykis. Kai kurie nustebę, kad Atgimimo laikotarpis buvo toks sudėtingas, pamatė, kad tai nebuvo vien Baltijos kelias. Žmonės pasigenda vėlyvesnio laikotarpio, Konservatorių partijos Jurbarko skyriaus sunaikinimo aplinkybių. Neturintiems galimybių rasti knygą pasiūlyčiau skaityti jos elektroninį variantą. Paskutiniu metu kilo mintis, kad elektroninę versiją galima papildyti ar tiesiog parašyti jos tęsinį, pateikti ankstesnio teksto vertinimus ir papildymus. Todėl siūlau visus besidominančius ir žinančius Jurbarko istoriją teikti papildymus, pastabas, atskiras nuomones, nuotraukas iš to laikotarpio ir gausis tobulesnis kūrinys. Jeigu būtų realus poreikis papildytą ir pataisytą variantą galima būti atspausdinti.

Svarbi ir reikalinga knga. Ne šventieji puodus lipdo- istoriją rašė Lietuvos žmonės ir bendrame kontekste Jurbarkas Sąjūdžio laiku buvo pakankamai stiprus miestas. O intrigos visada buvo ir bus. Tokie jau žmogaus prigimtis. Džiaugiuosi, kad autorius išleido šią knygą, tai reikšminga! Gal norėtųsi daugiau optimizmo, bet....yra kaip yra. Sveikinu!

Makūnas savo knygoje demaskavo Jurbarko sąjūdį. Amžinos intrigos, kova dėl valdžios, apkalbos, įskundimai. Jis davė atsakymą, kodėl Jurbarke iki šiol tarybų valdžia. Sąjūdis pro Jurbarką praėjo, bet nepasiliko.

Isgersiu pora pakuociu "Escitalopram" ir gal meginsiu.