Atminimo valanda prisimenant žydų žudynes

Susipriešinimą gimdo visokie andrikiai aktyvūs rusų okupantų talkininkai, kuriantys pasakas apie "baisius" okupantus vokiečius ir "gerus" okupantus rusus, nes nori pateisinti savo kolobaravimą su rusų okupantais, todėl iki šiol gieda rusų okupantų, pasivadinusių "išvaduotojais" giesmes.

Labai gaila, kad V. Grybą pagriebė geležinė Holokausto ranka. Kadangi taip atsitiko aišku kad kažkuriame įvardijame- pavadinime yra klaida. Nenorėčiau niekaip patikėti, kad Grybas buvo žydas, todėl vargu ar jo ir kitų su juo kartu sunaikinimą teisingai vadiname Holokaustu, nes Holokaustu vadinamas žydų naikinimas. Čia istorikai galėtų naudoti visai kitokius terminus, jų nereikia išgalvoti jie yra. Galiu pasiūlyti naują pavadinimą "Litocidą", tai būtų Lietuvos gyventojų naikinimas. Istoriškai išeitų, kad Litocidas prasidėjęs 1940 metais tęsėsi ir 1941 metais. Tokiuose minėjimuose labai svarbu laikytis istorinio tikslumo, nes labai greitai galime pereiti nuo žuvusių žmonių pagerbimo prie nacionalinės nesantaikos kurstymo.

Niekada negirdejau Andrikio pasakojimų,kad ji norėjo nužudyti. Jis pasakojo, kad girdėjo šūvius, kai buvo šaudomi žydai.

Pirmą kartą girdžiu, kad Andrikis išgyveno žydų žudynes. Kuo labiau tolsta tie įvykiai tuo didesni Andrikio nuopelnai. Iki šiol nebuvo jokio liudijimo, kad Andrikis buvo varomas šaudyti ir sugebėjo per žudynes likti gyvas.