Ženkliai padaugėjo vagysčių iš prekybos centrų

„Mūsų laiko" redakcija sulaukė ištikimos skaitytojos laiško, kuriuo atkreipiamas dėmesys į prekybos centrų darbuotojų darbą, tiksliau, į jų problemas. Jos teigimu, vagysčių parduotuvėse pastaruoju metu gerokai padaugėjo, o vagių padarytą žalą tenka atlyginti pardavėjams.

Pasiteiravome Jurbarke įsikūrusių prekybos tinklų atstovų, kiek vagysčių miesto parduotuvėse pasitaikė per praėjusius metus, kas dažniausiai vagiama ir ar tiesa, kad ilgapirščių padarytus nuostolius turi padengti pardavėjos?

Komentuoja Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai

Vagysčių tikrai pasitaiko. Vagiami dažniausiai brangūs produktai, kuriuos galima perparduoti: alkoholiniai gėrimai, kava, brangesni mėsos produktai (dešros), parfumerijos gaminiai.

Vagia dažniausiai arba asocialūs asmenys, arba profesionalūs vagys, kurie yra pavojingesni, nes organizuoti.

Visose parduotuvėse veikia kameros, filmuojančios prekybos salę ir kitas patalpas. Vaizdo įrašai padeda susekti pažeidėjus. Vagysčių mažiau tose parduotuvėse, kurių darbas geriau organizuotas, o kolektyvas labiau susitelkęs.

Atlyginimai „Norfose“ priklauso tiek nuo darbuotojų asmeninių, tiek ir nuo visos parduotuvės (kaip vieneto) darbo rezultatų.

Komentuoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė

Skaičiuojame, kad pernai Jurbarke esančiose X ir XX „Maximose“ vagišiai įvykdė 21 vagystę, užpernai – 18, o 2021-aisiais – 11 vagysčių. Vagių suįžūlėjimą ir augantį vagysčių skaičių stebime visoje šalyje, tačiau Jurbarko vagysčių tendencijos, palyginus su didmiesčiuose išaiškintomis vagystėmis, kiek santūresnės – vagysčių žala palyginus nėra didelė. Tiesa, į Jurbarką, kaip ir į kitus mažesnius miestus, užklysta vadinamieji vagys-turistai, vykdantys sistemines vagystes skirtinguose Lietuvos miestuose.  Tačiau ir juos žino, akylai stebi bei sulaiko mūsų apsaugos darbuotojai.

Dažniausiai prekybos tinklo parduotuvėse pasisavinamos tos prekės, kurios dažnu atveju vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, loterijos bilietai.

Prekių žymėjimas vizualiomis ir nematomomis apsaugos priemonėmis – tai vieni iš daugelio prevencinių veiksmų, kurių imamės, kad pažabotume ilgapirščius. Apsaugos priemonėmis žymime alkoholinius gėrimus, kosmetiką, buitinę techniką, žaislus ir net maisto prekes, pavyzdžiui, brangesnius mėsos gaminius. Taip pat naudojame įvairias technines priemones, kurios leidžia pastebėti daromas vagystes. Jas įvykdę asmenys visada perduodami policijai tiek sučiupus juos parduotuvėje, tiek ir vagysčių faktą nustačius vėliau – vaizdo stebėjimo sistemų pagalba ar kitais būdais.

Patikiname, kad mūsų kolegos dirbantys parduotuvėse vagišių padarytų nuostolių nedengia ir pinigai iš jų nėra išskaičiuojami – tai ilgapirščių atsakomybė. Primename, kad vagystė gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Vagystė, kurios metu padaryta iki 150 eurų žala, asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų. Jei žala dėl vagystės yra didesnė nei 150 eurų, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas, viešieji darbai ar net laisvės atėmimu iki trejų metų, priklausomai nuo žalos dydžio ir kitų byloje nustatytų aplinkybių. Nustačius sisteminius to paties asmens vagystės atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, ji gali būti pripažinta turinti tęstinės nusikalstamos požymių ir kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo už atvirąją vagystę, kai ji yra įvykdoma kitų asmenų akivaizdoje, yra baudžiamas griežčiau nei už slaptąją vagystę – jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 6 metų.