Vagis išeidamas bent sienas palieka, o ugnis – nieko
Rekordinis gaisrų skaičius visoje Lietuvoje pastaruoju metu pridaro vis didesnių nuostolių. Beveik prieš pusantrų metų gavęs vienkartinę našlaičio išmoką, dabar jau 20-ties metų jaunuolis Deividas Velička su globėjų pagalba įsigijo gyvenamąjį būstą Seredžiaus seniūnijoje, Burbiškių kaime. Tačiau praėjusią savaitę (sausio 31 d.) įvykus skaudžiai nelaimei – gaisrui - Deividas savo namų neteko. Mažai ką pavyko išsaugoti. Gaisro metu visiškai sudegė rąstinis gyvenamasis namas kartu su jame buvusiais baldais ir namų apyvokos daiktais.
„Viskas atsitiko labai netikėtai. Atsikėliau ryte, pasikūriau krosnį, pavalgiau, na taip, kaip ir kiekvieną rytą. Buvau kitame kambaryje prie kompiuterio. Staiga žvilgtelėjau į virtuvę ir pamačiau joje esančius dūmus. Pagalvojau, galbūt krosnies sklendė uždaryta, kad dūmų tiek daug. Atidaręs virtuvės duris pradėjau vėdinti, o išėjęs į lauką pakėliau galvą ir pamačiau, kad pro stogo vėjalentes veržiasi dūmai. Tada greitai užlipau į namo palėpę ir pamačiau ugnį. Gesinti jau buvo beviltiška, todėl puoliau iš namo nešti svarbiausius daiktus. Spėjau pasiimti dokumentus, išsinešti dujų balioną, televizorių, kompiuterį. Ką spėjau, tą griebiau“, - apie įvykusią nelaimę „Mūsų laikui“ pasakojo Deividas. Būdamas streso būsenoje vaikinas pamiršo, kokiu pagalbos telefonu skambinti, tačiau apie nelaimę, pamatę besiveržiančius dūmus, ugniagesius informavo kaimynai.
„Ši nelaimė užklupo tikrai netikėtai. Tą dieną ruošiausi eiti pas tėvais vadinamus globėjus. Nuo ko galėjo kilti gaisras, kol kas nėra aišku. Spėjama, kad dėl kamino, kuris galėjo būti įtrūkęs“, - sakė jaunuolis. Seredžiaus seniūnijos socialinė darbuotoja Ugnė Lukoševičienė „Mūsų laiką“ informavo, kad Deividas jau kreipėsi į seniūniją dėl vienkartinės pašalpos gavimo.
Taip atrodė Deivido Veličkos namas prieš...
...ir po gaisro (asmeninio archyvo nuotr.).
Vaikinas pasakojo, kad tuo metu, kai jis nusipirko namą, šis buvo visiškai apleistas. Daugiau negu dvejus metus buvo visai negyvenamas. „Buvo tikra landynė – vienas langas išmuštas, viduje viskas iškuista, išvartyta. Viską tvarkiausi, dažiau sienas, kilnojau baldus. Viską norėjau pasidaryti taip, kad galėčiau jaukiau gyventi. Norėjosi, kad kadaise čia gyvenusių žmonių čia nė kvapo neliktų. Jau beveik visus kambarius buvau susitvarkęs. Viską dariau pats. Kiek galėjau ir kiek sugebėjau“, - pasakojo Deividas.
Šiuo metu vaikinas glaudžiasi pas savo tėvus. O kaip bus toliau, kol kas dar neaišku. „Jeigu niekur neišvažiuosiu ir sąlygos man bus palankios, galbūt tvarkysiuosi šalia sudegusio namo esančią mūrinę vasarinę virtuvę“, - sakė vaikinas.
„Apie įvykusią nelaimė sužinojau vos ne paskutinė. Man paskambino šalia Deivido gyvenanti pusseserė. Tuo metu net nesugebėjau paklausti, ar jam viskas gerai. Beveik porą kilometrų ėjau iki to namo. Einant visokių minčių kilo, tačiau kai pamačiau, kad jam viskas gerai, man taip gera pasidarė, tuomet ir tas namas nublanko. Svarbiausia, kad jis sveikas. Turtai yra užgyvenami, o netekus žmogaus, jo jau nesugražinsi“, - apie įvykusią nelaimę „Mūsų laikui“ pasakojo Deivido globėja Edita Laiconienė.
Pasak globėjos, Deividas jų namus paliko 2012 metais. Su globėjų pagalba nusipirkęs sodybą Burbiškių kaime, rudenį jis paliko jų namus. Tai buvo nauji Deivido namai, kuriuose jis gyveno vienas. „Jis bando kabintis į gyvenimą, stengiasi. Prieš naujus metus pabaigė susitvarkyti didįjį kambarį, dažų nusipirko, išsidažė. Labai džiaugėsi ir toks laimingas buvo. O dabar nieko nebėra. Įvykus šiai nelaimei jam teko sugrįžti atgal į namus, kuriuose užaugo. Nuo tokios nelaimės niekas nėra apsaugotas“, - sakė ponia Edita.
„Šaunu, kad vaikinas nepasimetė ir pirmiausia išnešė dujų balioną. Vėliau ir kitus daiktus, kuriuos tik spėjo. Kol ugniagesiai atvažiavo, visas namas sudegė. Ugnis nieko nepalieka. Vagis išeidamas bent sienas palieka. Mūsų kaimas nutolęs, rajono pakraštyje, todėl ir gelbėtojams iš Jurbarko čia apie valandą tenka važiuoti. Kitos gaisrinės irgi ne ką ankščiau atvažiavo“, - pasakojo moteris.
Deivido globėjai – ūkininkai. Šiuo metu augina apie 20 mėsinių galvijų. Ūkyje darbuojasi visa šeima, kurioje auga net 9 vaikai. 3 iš jų jau suaugę, o kiti dar nepilnamečiai. „Deividą užauginome nuo pusantrų metukų. Jį pasiėmėme iš Kauno kūdikių vaikų namų. Tuo metu turėjome du savo vaikiukus, dar visai nedidukus, todėl pagalvojom, kad prie tų dviejų dar vienas mažiukas ažaugs“, - pasakojo ponia Edita. Pasak moters, jis yra toks pat šeimos narys kaip ir kiti vaikai. Ponia Edita augo viena, o jos gyvenimas taip susiklostė, kad šeimoje tokia vaikučių gausa. Kaip pati sako, tikriausiai taip buvo lemta.
D. Velička mokėsi Seredžiaus pagrindinėje mokykloje, o vėliau baigė ir Vilkijos žemės ūkio mokyklą. Ne paslaptis, kad šiuo metu daug jaunų žmonių, ypač kaime, neturi darbo. Deividui taip pat buvo sunkių dienų, tačiau jis rankų nenuleido. Vertėsi kaip galėjo. Dar prieš įvykstant šiai skaudžiai nelaimei dėl darbo buvo susitaręs. „Nuo pirmadienio turėjo eiti dirbti, tačiau po gaisro darbą atidėjo, kad galėtų viską apsitvarkyti ir su dabartine situacija susitaikyti. Stresas - ne tik jam, bet ir mums visiems, jo šeimos nariams. Kiek galėsim, tiek jam padėsim“, - vis dar bandanti atsigauti po skaudaus įvykio pasakojo globėja.
Šiuo metu nuo gaisro nukentėjusiam vaikinui labiausiai reikėtų įvairių buities daiktų, baldų. Visus norinčius ir galinčius kaip nors padėti nelaimės ištiktam jaunuoliui, prašome kreiptis telefonais: 8 643 39 250, 8 688 70 011, adresu: Išlestakių kaimas, Seredžiaus seniūnija, Jurbarko r. Norintys padėti finansiškai pinigus gali pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą LT624010042502446006 (DnB NORD) pavedimo paskirtyje nurodydami: sąskaitos papildymas.
Visiems už paramą šią sunkią akimirką dėkoja Deivido globėjai Edita ir Erikas Laiconai.
Rekomenduojami video:
O tai normalių suolų negali pastatyti?! Su atlošais ir kad nereikėtų sėdėti ant grėdų.
Jurbarko mieste statomi nauji suoleliai