Saugokimės telefoninių sukčių

Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų" prizų ar pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja ir vis suranda naujų apgaulės būdų.

Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.

Didėjant nedarbui, padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka norėdami susirasti darbą ar parduoti kokį nors daiktą.

Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Dažnai telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar skelbimų autorius sutiktų padirbėti, pavyzdžiui, jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų. Žmogus, ieškantis darbo, sutinka.

Sukčius pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis žmogus tai atskleidžia, nusikaltėlis, pasinaudojęs šiais duomenimis, žaibiškai ištuština jo sąskaitą arba paima greituosius kreditus.

Kitas atsiradęs naujas sukčiavimo būdas yra toks - nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius. Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.

Policija dar kartą prašo gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, taip pat apie tokius sukčiavimo būdus informuoti giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją numeriu 112 arba 02.

Primename, kad Policijos departamento internetinės svetainės www.policija.lt skyriuje „Patarimai" gyventojai gali rasti daugiau informacijos apie sukčiavimo telefonu būdus: įvairius galimus netikrų laimėjimų ar nelaimingų atsitikimų scenarijus ir patarimus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.