Rajone vanduo pasiglemžia daugiau gyvybių nei ugnis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pastebi, kad gaisruose šiemet žūstama rečiau, tačiau labai padaugėjo nelaimių vandenyje. Oficialią statistiką patvirtina ir Jurbarko rajono skaičiai. Jei žuvusių gaisruose nėra pastaruosius kelerius metus, kitaip su skaudžiomis nelaimėmis vandenyje, kurių nepavyksta išvengti.

Jurbarko rajone per septynis šių metų mėnesius kilo 44 gaisrai, o kitų gelbėjimo darbų atlikta – 75, t. y. yra kone dvigubai daugiau darbų, nei registruota per visus praėjusius metus (44). Nei šiais, nei praėjusiais metais rajone kilusiuose gaisruose nežuvo nė vienas žmogus. Gaisruose traumuotų žmonių du – šiais metais ir vienas – praėjusiais.

Jurbarko rajone 10 tūkst, gyventojų tenka 15 gaisrų, t. y. mažiausias rodiklis visoje Tauragės apskrityje, kai tuo tarpu, palyginimui, Pagėgių savivaldybėje 10 tūkst. gyventojų tenka kiek daugiau nei 17, Šilalės – apie 20, Tauragės rajone – beveik 27. Gelbėjimo darbų 10 tūkst. gyventojų daugiausiai tenka Pagėgių savivaldybėje – 40, Tauragės ir Jurbarko rajonuose – po kiek daugiau nei 25, o Šilalės rajono – 22.

Nors rajone žuvusių gaisruose nėra, bet skaudžių nelaimių vandenyje šią vasarą jau yra nutikę. Šiais metais nuskendo jau net keturi žmonės.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7043 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,6 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (2015 m. – 76), iš jų 3 vaikai (6), o 112 gyventojų (132) patyrė traumų. Tai pats mažiausias per dvylika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius. Pastaruoju metu sparčiai didėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. vien tik ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 59 skenduolius, kai pernai per tą patį laikotarpį – 35.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių ir vandenyje: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Miestuose gaisruose žuvo 21 gyventojas, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 39. Aštuoni žmonės žuvo Kauno mieste, 7 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Kėdainių rajone bei Vilniaus mieste, 4 – Varėnos rajone, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose bei Šiaulių mieste.

Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 17 gyventojų, 15 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei kitų priežasčių.  Dar 11 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 110 žmonių (iš jų 10 vaikų), 78 transporto priemones, 890 gyvūnų, 540 pastatų.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 3074 arba 43,6 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius 14,9 proc. mažesnis.

1072 gaisrai (arba 15,2 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 46 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 1,3 proc. Be to, 650 kartų liepsnojo transporto priemonės (9,2 proc.), 536 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,6 proc.), 50 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,7 proc.).

Miestuose užgesinti 3662 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3381. Ugnis sunaikino 161 transporto priemonę, 195 pastatus, 473 gyvūnus, 574 tonas pašarų, 5353 kv. m gyvenamojo ploto ir 6904 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (27,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (19,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 245 padegimai (3,5 proc.), 69 gaisrai (1,0 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 801 gaisro (11,4 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 6780 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 32,8 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2961 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje (44,8 proc. daugiau nei pernai), 2051 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (22,9 proc. daugiau nei pernai). 661 autoavarijoje, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 113 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 31 žuvusiojo kūną.

317 kartų ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo (76,1 proc. daugiau nei pernai). Šių darbų metu jie ištraukė 110 skenduolių (pernai per tą patį laikotarpį 73), bei išgelbėjo 85 gyventojus, iš jų 6 vaikus. Be to, ugniagesiams teko 376 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 227 kartus likviduoti cheminius incidentus, 81 kartą surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 292 gyventojus, iš jų 32 vaikus.