Rajone – rekordinis apkandžiotų asmenų skaičius

Padaugėjo nuo šunų nukentėjusių žmonių. Į rajono gydymo įstaigas vien per šį nepilną mėnesį kreipėsi 10 nuo šunų nukentėjusių asmenų. Jiems pagalbos prireikė ir į gydymo įstaigą kreipėsi po to, kai įkando ar apkandžiojo savi bei svetimi šunys.

„10 tokių atvejų per mėnesį yra daug“, – pripažįsta visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė, pridurdama, kad paprastai per mėnesį tokių atvejų būna fiksuojama po 3 ar 4. Visuomenės sveikatos specialistė spėja, kad gal pastaruoju metu tokių atvejų padaugėjo dėl rujos. Iš viso per visus šiuos metus tokių panašių atvejų užfiksuota 23. Tarp jų yra nukentėjusių ne tik nuo šunų, bet ir nuo kačių (penkios katės). Dažniausiai – savų. Tarp užfiksuotų visų atvejų – ir nedideli įkandimai, ir žaizdos, kurias susiūti reikia.

Iš tų 10-ies per balandį šunų apkandžiotų asmenų – ir trys nepilnamečiai. Du asmenis apkandžiojo nežinomi palaidi šunys. Kitais atvejais užpuolė savas šuo arba įkando svetimas, prie kurio per arti priėjo ar jo tiesiog nepastebėjo.

Anot A. Valiokienės, visais atvejais visuomenės sveikatos specialistai informuoja veterinarijos tarnybą. Specialistai stebi augintinį 14 dienų. Jei per tą laiką stebimas šuo ar katė nesusirgo, vakcinacija nukentėjusiam asmeniui dažniausiai neskiriama. Bet jei įkando nežinomas šuo, visada skiriama vakcinacija – asmuo penkis kartus skiepijamas nuo pasiutligės. Nuo augintinių nukentėję asmenys skiepijami nemokamai.

Jei jus apkandžiojo šuo, dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei žaizda rimta, reikia kreiptis į ligoninės priimamąjį, kur žaizdą sutvarkys, susiūs ir suleis pirmąją skiepų dozę.

Visuomenės sveikatos specialistai pirmiausia kreipiasi į šunų šeimininkus, kad šie tinkamai pririštų ar laikytų savo augintinius, juos saugotų, vedžiodami nepaleistų.

Kinologai turi keletą patarimų, kaip elgtis, jei jus užpuolė šuo. Pirmiausia negalima žiūrėti šuniui į akis – tai gali jį dar labiau įsiutinti. Jokiu būdu negalima daryti staigių judesių, kilnoti rankų ar kojų – reikia stengtis elgtis kuo ramiau. Šiukštu negalima mėginti šuns mušti – jis veikiausiai jus puls dar aršiau.

Ką reikia žinoti apie pasiutligę

Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje.

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai – rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.

Pasiutlige sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui.Pasiutlige galima užsikrėsti užkrėsto gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių.

Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi.

ULAC inf.