Pavyko išvengti nelaimių vandenyje, bet ne javų laukuose

Jei gana karštą vasarą rajono vandenyse nelaimių pavyko išvengti, to negalima pasakyti apie javų laukus. Liepsnos nuniokojo dvi žemės ūkio technikos priemones – Eržvilko seniūnijoje visiškai sudegė traktorius, ugnis apgadino Šimkaičių seniūnijos laukuose dirbusį kombainą. Traktorius užsidegė taip pat dirbdamas laukuose. Darbuotojas pro kabinos langą pastebėjo iš apačios pradėjusius virsti dūmus, kylančias liepsnas. Vyras iššokęs bandė gesinti, bet jau nieko negalėjo padaryti. Manoma, kad ugnis įsiplieskė ir greitai išplito dėl elektros instaliacijos. Kone tą pačią dieną užsidegusiam kombainui labiau pasisekė – jį paremontavus, savininkas ir toliau galės naudoti – apdegė variklio skyrius ir kitos degios dalys, tokios kaip tepalų žarnelės. Kombainas užsidegė važiuodamas į laukus. Nukentėjusios transporto priemonės savininkas tikino, kad kombainas buvo paruoštas darbui tinkamai – dulkės bei nuosėdos nuo variklio skyriaus ir kitų detalių buvo nuvalytos. Vis dėlto, ugniagesių manymu, ugnis greičiausiai įsiplieskė nuo užsilikusių šiaudų ar dulkių. 

Šiųmetinė javapjūtė rajone yra su skaudesnėmis pasekmėmis nei praėjusiais metais, patvirtina Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus. Praėjusiais metais sudegė tik šiaudų presas – jį užsidegusį pavyko nuo traktoriaus atkabinti ir taip pastarąją transporto priemonę išgelbėti.

Reidų rezultatai neramina

Minėtas kombainas gana menkai nukentėjo, nes jame buvo tinkami naudoti gesintuvai – savininkas pats jais liepsnas ir užgesino. Be šių gesintuvų, gaisro pasekmės būtų kur kas skaudesnės. Vis dėlto ne visi žemės ūkio technikos priemonių savininkai atsakingai paruošia techniką saugiai javapjūtei. Tai rodo rajono ugniagesių reidai, kuriuos jie vykdo iki šiol nuo pat javapjūtės pradžios. Pareigūnai važiuoja į laukus ir tikrina ten dirbančią techniką. „ Ir kas labiausiai stebina, kad vienuolikai gyventojų jau surašyti protokolai dėl to, kad netvarkinga žemės ūkio technika ir neturi aprūpintų tvarkingų ugnies gesintuvų“, – kalbėjo T. Statkus, priminęs, kad kombaine privalo būti du milteliniai gesintuvai po keturis kilogramus ir nedegus audeklas.

Dažniausi fiksuojami pažeidimai – priemonėje yra vienas ar du gesintuvai, bet jie nėra tinkami naudoti. Prireikus jais ugnies neužgesintų, nes juose esantis užpildas, milteliai, gali būti sušokę. Būna ir taip, kad kombaine, kuris sustabdomas važiuojantis dirbti į laukus, nėra nė vieno gesintuvo. Savininkas teisinasi, kad paskui važiuoja traktorius, kuriame ir yra vienas gesintuvas. Toks žemės ūkio technikos priemonių savininkų neatsakingumas ugniagesius stebina.

„Reikia įvertinti, kad sausus javus kuliant dulkės nusėda ant kombaino ir, šioms užsidegus, šansų užgesinti liepsną mažai“, – stebisi T. Statkus, pripažindamas, kad atsainiai į savo turto saugumą žiūri dažniausiai smulkesnių ūkių savininkai. Stambūs ūkininkai bendrovės savo techniką dažniausiai laiko tvarkingą, aprūpintą tinkamais gesintuvais ir nedegiu audeklu. Kai kurie imasi papildomų saugumo priemonių – susikonstravę vandeniui skirtas atskiras talpas, kurias laiko ant technikos priemonės stogo. T. Statkus ragina ūkininkus aprūpinti žemės ūkio techniką tinkamais gesintuvais bei tinkamai ją prižiūrėti – sugrįžus iš laukų nuvalyti dulkes, nuosėdas ir kitas degias medžiagas nuo visų judančių mechanizmų.

Siaubą kelia netvarkingos elektros skydinėsRajono ugniagesiai tikrina ir sandėliavimo patalpas, kurios taip pat turi atitikti saugos reikalavimus – didžiausias dėmesys turi būti skirtas elektros prietaisams. Ir tokiuose pastatuose, kuriuose laikomas derlius, taip pat turi būti pakankamas skaičius tinkamų naudoti gesintuvų (priklauso nuo pastato ploto), o elektros skydinės turi būti tvarkingos, saugios. Jei dideliuose ūkiuose ir bendrovėse, tikrindami tokias patalpas, ugniagesiai jokių pažeidimų neranda – vykdomi saugumo reikalavimai, tuo tarpu mažesniuose ūkiuose elektros skydinės pareigūnams kelia siaubą. Elektros skydinės, ant tų pačių pastatų kabančios, netvarkingos – pilnos voratinklių, dulkių ir pažeistais saugikliais, apsuktais viela. Laidai, kurie driekiasi nuo elektros skydinės į patalpas, netvarkingai sujungti, susukti izoliacija, kas draudžiama. „Laidai turi būti pritvirtinti, ne nukarę. Šviestuvai su apsauginiais gaubtais, o ne atvira lemputė. Tokie dalykai fiksuojami – tai pavojinga“, – perspėja T. Stakus.

Ką svarbu žinoti deginant šiaudus

Rajono ugniagesių galvos skausmas ir deginamos ražienos – tokių iškvietimų ypač padaugėjo javapjūtei ritantis į pabaigą. Nespėjama reaguoti į iškvietimus. Geriausia iliustracija – suvestinė. Rugpjūčio 11 dieną ugniagesių ekipažams teko skubėti į Paantvardžio kaimą, Raudonės seniūniją, kur išdegė 30 arų ražienų ir du šieno rulonai. Rugpjūčio 15 dieną arti vidurnakčio ugniagesių ekipažas skubėjo į Girdžių seniūnijos Pavidaujo I kaimą. Čia išdegė apie 50 arų ražienų ploto. Rugpjūčio 16 dieną gautas pranešimas, kad Veliuonoje dega laužas. Deginamos šiukšlės, šiaudai. Kiek vėliau, tą pačią naktį, gautas pranešimas, kad Butkaičių kaime, Girdžių seniūnijoje, laukuose dega šiaudai. Atvykę ugniagesiai rado 0.5 ha plote degančius šiaudus. Pasak T. Statkaus, deginti perteklinius šiaudus galima, bet reikia įvertinti ne tik saugius atstumus nuo pastatų, nepalikti be priežiūros ir būtinai deginti vienoje krūvoje, o ne visame plote ir dar, svarbu, įvertinti oro sąlygas (vėjuota ar ne). Kaip tai svarbu iliustruoja neseniai įvykęs vienas atvejis. Praėjusią savaitę vienas gyventojas laukuose degino du šiaudų rulonus – laikėsi visų saugumo reikalavimų, tik neįvertino vėjo stiprumo. Kaip tik tą dieną stipraus vėjo būta – ugnis nuo degančio rulono persimetė į ražienas ir grasino uždegti kaimynystėje buvusį javų lauką. Laimei, pavyko laiku ugnį sustabdyti.

„Mūsų laiko“ inf.