Paskelbtas nuosprendis itin žiauraus nužudymo byloje. Du Jurbarko rajono gyventojai pasiųsti už grotų

Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį itin žiauraus nužudymo byloje. Šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami du Jurbarko rajono gyventojai – 25 m. K. S. ir 21 m. T. Š. Jie 2013 m. spalį Jurbarko raj. esančiame name, kilus asmeniniam konfliktui, itin žiauriai, kankindami nužudė kitą jauną vyrą. Pirmiausia ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajam į veidą sudavė T. Š. Nukentėjusiajam nukritus, tuomet dar nepilnametis T. Š. kojos keliu prispaudė nukentėjusiojo krūtinę prie žemės, kad šis negalėtų priešintis, ir kumščiais sudavė dar ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, informuoja Kauno apygardos teismas.

Kadangi nukentėjusysis bandė pasipriešinti, K. S. užlaužė jam už nugaros rankas, o T. Š. surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas izoliacine juosta, ja apvyniojo nukentėjusiojo galvą ir užklijavo burną, kad šis negalėtų apsiginti, šauktis pagalbos ar pabėgti. Tęsdami smurtinius veiksmus, kaltinamieji gulinčiam nukentėjusiajam sudavė daugybę smūgių į pilvą, krūtinę, galvą ne tik rankomis ir kojomis, bet ir daužė nukentėjusiojo galvą į grindis ir durų slenkstį. Be to, T. Š. ne mažiau kaip 20 smūgių nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę sudavė ir medine kėde, kol ši lūžo. K. S. laikant prispaustą prie žemės nukentėjusiojo galvą, T. Š. tęsė smūgius nulaužta kėdės koja, o galiausiai ne mažiau kaip 3 kartus ją smeigė nukentėjusiajam į krūtinę. Kad nuolauža įsmigtų kuo giliau, K. S. laikant, T. Š. jos viršų daužė rankomis ir kojomis, o vėliau dar bandė nukentėjusiajam nusukti galvą.

 Tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji, turėdami tikslą sunaikinti nusikaltimo pėdsakus, užveržė diržu nukentėjusiojo kojas ir nutempė jį prie Nemuno. T. Š. kūną panardino į vandenį, palaikė prispaudęs koja ir paliko upėje, o asmeninius daiktus ir nužudymui naudotos medinės kėdės nuolaužas abu sudegino namo, kuriame kankino nukentėjusįjį, virtuvėje esančioje krosnyje.

Nors kaltinamasis K. S. teigė, kad visus kaltinime nurodytus veiksmus atliko T. Š., o jis tik vykdė šio nurodymus, o kaltinamasis T. Š. ne kartą savo parodymus keitė, teismas juos pripažino kaltais nustatęs, kad kaltinamieji veikė bendrai: jie turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį, smurtavo prieš jį tol, kol suprato, kad jis negyvas, veikė kryptingai, vieninga tyčia, bendru sutarimu ir bendrais veiksmais.

 Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, sukeltos itin skausmingos ir neatstatomos pasekmės, veikta bendrininkų grupėje, nusikaltimo motyvas – menkavertis.

Individualizuodamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis T. Š. charakterizuojamas kaip impulsyvus, greitai susinervinantis, sunkiai prisipažįstantis klydęs, ne visada gebantis kontroliuoti savo elgesį, savo elgesio nevertinantis kritiškai. Jis buvo aktyvesnis nusikaltimo padarymo vykdytojas, smurto veiksmų vadovas ir sumanytojas. Jis vadovavo K. S., nurodinėjo, kaip ir kokius fizinio smurto veiksmus daryti, nebuvo gailestingas nukentėjusiojo dejonėms ir prašymams. Atsižvelgta ir į tai, kad T. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis.

 Skiriant bausmę kaltinamajam K. S. atsižvelgta į jo jauną amžių, kad jis yra neteistas, administracinių galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi). Nors K. S. buvo ketveriais metais vyresnis už kaltinamąjį T. Š., tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis T. Š. buvo aktyvesnis nusikaltimo padarymo vykdytojas, smurtavo daugiau, nurodinėjo, kokius smurto veiksmus reikia daryti.

 Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir minėtas aplinkybes, teismas K. S. skyrė 15 metų, o T. Š. – 10 metų laisvės atėmimo pataisos namuose. Nuosprendžiu iš jų solidariai trims nukentėjusiesiems priteista po 1 333 eurus turtinės žalos ir po 33 333 eurus neturtinės žalos atlyginimo.