Internetiniai sukčiai nusitaikė ir į jurbarkiečių pinigines

Internetinio ir telefoninio sukčiavimo mastai Lietuvoje auga, tad LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija – pradėjo visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Pastebima, kad pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. 

VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro surinkti duomenys rodo, kad 2024 m. užfiksuotas 13 691 sukčiavimo atvejis, sukčiams pervesta per 20 mln. Eur, finansų įstaigos sustabdė beveik 15 mln. Eur pervedimus, o sukčiai iš gyventojų ir įmonių taikėsi išvilioti apie 35 mln. Eur. 2025 metų duomenys dar nepilni, tačiau per I–III ketv., 9 mėnesius,  užfiksuoti 10 905 sukčiavimo atvejai, sukčiams pervesta per 16 mln. Eur, bankuose sustabdyta dar 31,6 mln. Eur. Per 2025 m. 11 mėnesių pradėta 4,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Pasidomėjome, kiek ir kokių sukčiavimo atvejų užfiksuota Jurbarko rajone 2025 metais bei ką policija pataria atsidūrusiems sukčių taikinyje.  

Statistika nedžiugina

Kaip „Mūsų laiką“ informavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji specialistė Justė Vasiliauskienė, komisariato aptarnaujamoje teritorijoje – Jurbarko rajono, Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse – 2025 metais registruota 240 nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), iš jų Jurbarko rajone – 28, Marijampolės – 123, Šakių – 37, Vilkaviškio – 26, Kazlų Rūdos – 14, Kalvarijos – 12.

Kalbant apie sukčiavimo pobūdį, fiksuojami keli dominuojantys scenarijai, būdingi visai komisariato aptarnaujamai teritorijai. Daugiausia – apgaulingi prekių ir paslaugų skelbimai internete. Nukentėjusieji pinigus praranda sukčiams apmokėdami už prekes ar paslaugas, kurių negauna, arba gauna visai ne tai, kas žadėta. Kita reikšminga sukčiavimų dalis – kai žmonės gauna SMS žinutę arba elektroninį laišką su nuoroda, kuri vizualiai atrodo kaip nukreipimas į oficialias svetaines (pvz., VMI, „Sodra“ ir pan.). Paspaudus nuorodą ir suvedus prisijungimo duomenis, iš sąskaitų neteisėtai nuskaičiuojami pinigai. Šiais atvejais prarandamos sumos dažnai būna ženkliai didesnės. Dar vienas dažnas scenarijus – žmonės susigundo „greitu uždarbiu“ pagal investavimo skelbimus internete. Vėliau jiems paskambinę sukčiai, prisistatę investavimo platformų tarpininkais, įtikina pinigus pervesti į nurodytas sąskaitas arba perduoti jiems prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Nukenčia ne tik senjorai

Nukentėjusiųjų nuo sukčių amžius yra labai įvairus. Teigti, kad dažniausiai nukenčia tik garbaus amžiaus asmenys, tikrai negalima – sukčiai taikosi į skirtingas grupes, prisiderindami prie žmonių įpročių: apsipirkimo internete, naudojimosi elektronine bankininkyste, siekimo investuoti ir pan.

Telefoniniai ar internetiniai sukčiai?

Pagal fiksuojamus sukčiavimo scenarijus matyti, kad didelė dalis atvejų yra susiję su internetine erdve: apgaulingais skelbimais, nuorodomis SMS žinutėse, „investavimo“ reklamomis internete. Tačiau sukčiai neretai naudoja mišrų modelį: „masalą“ pateikia internete, o vėliau kontaktuoja telefonu, kad įtikintų žmogų atlikti veiksmus.

Praktiški policijos patarimai

1. Apsipirkdami internetu venkite pinigų pervedimų nepažįstamiems asmenims, ypač jei prašoma „avanso“ ar spaudžiama skubėti. Jei įmanoma, rinkitės atsiskaitymą atsiimant prekes, oficialias platformas, kuriose yra pirkėjo apsauga.

2. SMS su nuorodomis (VMI, „Sodra“ ir pan.).Nespauskite įtartinų nuorodų. Į institucijų interneto svetaines eikite tik patys įvedę adresą naršyklėje arba naudodami oficialias programėles. Niekada nesuveskite el. bankininkystės duomenų per nuorodas, gautas žinutėmis.

3) „Investavimo“ pasiūlymai. „Garantuotas pelnas“ – vienas ryškiausių sukčiavimo signalų. Niekam neperduokite prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, nepatvirtinkite mokėjimų, jei 100 proc. nesate tikri, kam ir kodėl mokate. Jei skambina „konsultantas“ ir ragina skubiai pervesti pinigus – labai rimtas pavojaus ženklas.

4)  Jei įtariate sukčiavimą, nedelsiant nutraukite bendravimą. Jei suvedėte prisijungimo kodą ar patvirtinote mokėjimą – tuoj pat susisiekite su savo banku (laikas čia labai svarbus) ir informuokite policiją.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

„Mūsų laiko“ inf.