Atšilus orams - dažnėjantys žolės deginimo atvejai

Šiuo metu Tauragės apskrityje (Šilalė, Jurbarkas, Tauragė ir Pagėgiai) užfiksuota daugiau nei 100 žolės deginimo atvejų. Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus Vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, žemėmis.

Tik visiškam tamsuoliui žolės deginimo žala gali pasirodyti menka. Kasmet būna atvejų, kada deginant
žolę supleška įvairūs ūkiniai ar net gyvenamieji pastatai, laukuose sukrautų pernykščių šiaudų kūliai –
didesniame plote įsigalėjusi vėjo plaikstoma ugnis neretai tampa nebesuvaldoma ir baudžia pačius padegėjus.
Žolės deginimas pavasarį ypač pavojingas sausiems miškams, spygliuočių šilams. Miškininkai teigia, kad
kasmet trečdalis miško gaisrų kyla deginant žolę. Be to, žolės ir kitų atliekų degintojai teršia orą. Tačiau tuo
deginimo blogybės dar nesibaigia – žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę smulkiųjų gyvūnų ir
nespėjusias sudygti sėklas.

Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus
praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo
vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių
gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių
paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt
bauda, o pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną
tūkstantį litų.

• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami
kol liepsna išplis į didesnius plotus.

• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių
šakomis bei užtrypiant ją kojomis.

• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių
nuostolių.

• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.