Žolės deginimas: žala gamtai, žmonėms ir jų turtui

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, jau gaunantys pranešimų apie deginamą žolę, įspėja: taip gamtai darote didžiulę žalą. Be to, deginant žolę dažnai kyla gaisrų, todėl nukenčia ir patys žmonės ar jų turtas.

Kaip pastebi Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė, žolės deginimas atneša didelių nuostolių. Ugnis pažeidžia paviršinį humusingą dirvožemio sluoksnį. Be to, kad žūsta augalai, jų sėklos, daigai, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre netenkame daugybės vorų, vabzdžių, bestuburių. Keliaujanti liepsna nepagaili nieko: žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai, sudega ir perimvietės.

Vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais. Be to, neretai ugnis persimeta į miškus, durpynus ar gyventojų sodybas.

„Žmonėms būtina priminti ir tai, kad deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali kenksmingi ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl, jei įmanoma, žolės, lapų ar kitų kultūrų nedeginkite“, – sako E. Skrebė.

Kaip teigia aplinkosaugininkas, svarbu paskatinti gyventojus žoles ne deginti, o įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines, kad aplinkos oras būtų kuo mažiau teršiamas.

Be to, biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai. O jų pridavimo punktus rasite stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus (jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę). Ši taisyklė nustatyta tam, kad apsaugotume smulkiąją fauną, apsigyvenančią ar besislepiančią neliečiamose medienos krūvose.

Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Juose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.

Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Draudimai ir apribojimai

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas rasite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje, jas skelbia žiniasklaida).

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Atsakomybė

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

Kilus klausimų, darbo metu galite pasikonsultuoti su Aplinkos apsaugos departamento specialistais telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pamatę deginamą žolę, nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112.

aad.lrv.lt inf.

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus teigimu, Jurbarko rajone  2022 m. kilo 11 žolės gaisrų, kurių metu išdegė apie 215 arų. Daugiausiai žolės gaisrų – trys, buvo Eržvilko, po du –Šimkaičių ir Skirsnemunės bei po vieną – Smalininkų, Viešvilės ir Raudonės seniūnijose.

2021 metais rajone kilo 16 gaisrų atvirose teritorijose, kurių metu išdegė apie 2,1 ha pievų ir 1,3 ha ražienų. Už gaisrus, sukeltus dėl priešgaisrines saugos taisyklių pažeidimų, administracine tvarka nubausti 5 gyventojai.

Šiuo metu Jurbarko PGT vykdo prevencinius reidus, siekdama išvengti gaisrų atvirose teritorijose.

Jurbarko PGT inf.