Vyriausybė pritarė siūlymams, ateityje padėsiantiems užkirsti kelią mobingui darbe

Mobingas darbe – vis dar neretas reiškinys. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, kurie ateityje padėtų užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatyti priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Kaip vieną iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės siūloma numatyti smurtą ar priekabiavimą.

„Gerai jausdamiesi darbe, žmonės ne tik geriau dirba, bet ir grįžta į namus su teigiamomis emocijomis. Tikiuosi, kad pasiūlytas mobingo apibrėžimas ir reglamentavimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų organizacijose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.Siūloma apibrėžti, kad smurtas ir priekabiavimas darbe – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą.

Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties – tai smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.

Numatoma uždrausti ne tik mobingą, kuris yra psichologinio smurto forma, bet taip pat smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis; su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą ar iš darbo.

Darbdavių atsakomybė

Numatomos priemonės, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti.

Įtvirtinama, kad darbdavys, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių, nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus, organizuoja darbuotojams mokymus, kuriuose darbuotojai sužino apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, savo teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Taip pat numatoma, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo konsultuojantis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga, nustatyti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir ją įgyvendinti.Nustatoma, kad priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą.

Valstybinė darbo inspekcija stiprina priežiūros ir prevencinę veiklą

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra įpareigota nuolat stebėti psichologinio smurto darbe pasireiškimo padėtį šalyje, ne rečiau nei vieną kartą per metus teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą.

Siekiant aktyviau stebėti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir užkirsti kelią neetiško, žeminančio, diskriminacinio elgesio darbo vietose plitimui, Valstybinėje darbo inspekcijoje šių metų pradžioje įsteigtas Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius. Šiame skyriuje dirbantys inspektoriai registruoja ir tiria skundus dėl psichologinio smurto darbe bei jo apraiškas ir dalyvauja vykdant priežiūros politiką. Skyriaus darbuotojai ne tik nagrinėja skundus ir pranešimus, susijusius su psichologiniu smurtu darbe, bet ir rengia rekomendacijas, konsultuoja darbdavius ir darbuotojus, socialinius partnerius psichologinį smurtą darbe reglamentuojančių teisės aktų taikymo, prevencijos ir tyrimo klausimais.

Statistika ir tendencijos

2022 m. iki kovo 15 d. VDI gavo 23 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino 3. Per 2021 m. inspekcija gavo 73 tokius skundus, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 27, per 2020 m. gavo tik 12 skundų, pasitvirtino – 4.

Darbuotojų prašymai nagrinėjami ir darbo ginčų komisijose (DGK). 2019 m. buvo tik 1 prašymas dėl psichologinio smurto darbe,. 2020 m. ir 2021 m. – po 34. 2021 m. 4 darbo bylose darbuotojams buvo priteista neturtinė žala, 1 atveju iš 4 atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.

Lietuvos statistikos departamentas 2013 m. atliko Nelaimingų atsitikimų darbe ir kitų su darbu susijusių sveikatos problemų statistinį tyrimą, kuris parodė, kad kas šeštas užimtas Lietuvos gyventojas (darbuotojas) (17,2 proc. dirbančiųjų) darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jo psichikos sveikatai. Moterys dažniau nei vyrai nurodė darbe susiduriančios su psichikos sveikatai įtaką darančiais veiksniais (atitinkamai 18,6 ir 15,8 proc. dirbančiųjų). Su fiziniu smurtu ar smurto grėsme susidūrę nurodė 2,5 proc. užimtų gyventojų. Psichologinį smurtą (priekabiavimą, žeminimą, ignoravimą) darbo vietoje patyrę nurodė 2,5 proc. dirbančių vyrų ir 4,9 proc. moterų. Iš psichologinį smurtą darbe patyrusių gyventojų kas penktas dirbo prekyboje, kas šeštas – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje.