VRK paskelbė naują žemėlapį. 2022 metų prognozės Jurbarko rajono savivaldybei - niūrios

VRK Rinkimų žemėlapių sistemoje paskelbė naują žemėlapį – Gyventojų skaičiaus pokyčiai. Prognozuojama, kad  Jurbarko rajono savivaldybėje 2022 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius sumažės 10.09 proc.  Jauno išlaikomo amžiaus (iki 14 metų) skaičius sumažės 8.28 proc.  Darbingo amžiaus (15-64 metų) skaičius sumažės 13.47 proc., tačiau vyresnio išlaikomo amžiaus (daugiau nei 65 metų) gyventojų skaičius sumažės tik 1.39 proc. Jurbarko rajono gyventojų skaičius šiuo metu siekia 26 400. Skelbiama, kad Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardoje 2016 metais gyveno 32 189 rinkėjų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentu dr. Rolandu Tuču ir Mantu Butrimavičiumi iš UAB „Hnit-Baltic", VRK Rinkimų žemėlapių sistemoje paskelbė naują žemėlapį – Gyventojų skaičiaus pokyčiai.

Žemėlapyje skelbiami duomenys apie šiuo metu esantį Lietuvos Respublikos Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičių ir jo nuokrypį nuo vidurkio (2017 m. gruodžio 5 d. duomenimis) bei gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017-2021 metams (R. Tučo tyrimas).

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc. (iki 2,69 mln. gyventojų). Sparčiausiai gyventojų skaičius mažės Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu, o tai turi įtakos ir rinkimų organizavimui.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Jas formuojant turi būti atsižvelgta į vieną svarbiausių demokratijos principų – užtikrinti lygias rinkimų teises, kad kiekvienas jose išrinktas parlamentaras atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui. Tai yra, rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.

Rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., VRK duomenimis, šiuo metu yra Molėtų–Širvintų (nuokrypis nuo vidurkio 10,03 proc.), Gargždų (10,07 proc.), Fabijoniškių (10,28 proc.), Naujamiesčio (10, 74), Karoliniškių (13,16 proc.), Raudondvario (13,23 proc.) vienmandatėse rinkimų apygardose.

Siekiant įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus, prieš kiekvienus Seimo rinkimus apygardų ribos turi būti peržiūrimos. Taigi, išliekant panašioms Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių tendencijoms, prieš Seimo rinkimus (2020 metais) rinkimų apygardų ribas gali tekti vėl keisti. Daugiausia rinkėjų netekusių rinkimų apygardų ribos turės būti praplečiamos, prie jų prijungiant kaimyninių apygardų rinkimų apylinkes.

Su gyventojų skaičiaus pokyčių žemėlapio duomenimis galite susipažinti čia 

Žemėlapį galima pasiekti ir per VRK Rinkimų žemėlapių sistemą - čia.