Visuomenė sensta, bet darbuotojai vis dar „nurašomi“ dėl amžiaus

„Perkopus penkiasdešimtmetį, daugeliui darbo rinka tampa mažiau draugiška – tuomet ne tik sunkiau įsidarbinti, bet ir oriai išsilaikyti esamoje darbovietėje“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė, nagrinėjusi dešimtis situacijų, kai žmonės vien dėl savo amžiaus papuolė darbdavių nemalonėn. Pavyzdžiui, jiems buvo neleista kelti kvalifikacijos, nes neva per vėlu, laidytos užgaulios replikos, ieškota priekabių pabloginti darbo sąlygas ir galų gale atleisti iš pareigų.

„Vyresnių žmonių sunkumai darbo rinkoje – viena opesnių problemų, dėl kurių į mus kreipiamasi. Skundžiamasi diskriminacija tiek ieškant darbo, tiek jau dirbant ir bandant prisitaikyti prie darbdavių bei kolegų“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Jos pastebėjimu, šios temos aktualumą rodo ir statistika, pavyzdžiui, jau eilę metų net 40 proc. registruotų bedarbių yra virš penkiasdešimties metų amžiaus, o Tarnybos atlikta apklausa paliudijo, kad šio amžiaus ir vyresnių žmonių kategorijoje apie penktadalį buvo patyrę diskriminaciją darbo santykių srityje.

Pasakė, kad per senas

R. Vanagėlienės teigimu, vyresnio amžiaus gyventojų bėdos darbo rinkoje prasideda jau nuo darbo skelbimų: „Dalyje jų pabrėžiama, kad ieškoma kandidatų nuo ar iki tam tikro amžiaus, norima jaunystės, veržlumo, imlumo. Tai ne tik galimai lemia diskriminaciją, bet ir įtvirtina stereotipus. Neretai tai persiduoda ir patiems darbo ieškantiems žmonėms, gali mažinti jų pasitikėjimą savo jėgomis, formuoti išankstines nuostatas, kad jie bus „nurašyti“, negaus norimo darbo, nesugebės išmokti naujų dalykų ir taip toliau“.

Teisininkė bendravo su darbdaviais, kurie ieškojo siuntų išvežiotojų iki 35 metų, tolimųjų reisių vairuotojų iki 55 metų ir pan. „Įsiminė atvejis, kai kandidatams į vairuotojus ekspeditorius buvo privaloma užpildyti anketą ir nurodyti amžių ir šeiminę padėtį. Paklausus, kodėl to reikia, gavome atsakymą, kad pagal tai bus sprendžiama, kokias funkcijas darbuotojai atliks. Pavyzdžiui, vyresni žmonės neva sėslesni, tad jiems numatyta dirbti tik mieste, jaunesni ir be šeimų žmonės jau gali važinėti po visą šalį“, – pasakoja ji.

Kartais, tai, kad darbuotojas (-a) yra per senas (-a), pasakoma net tiesiai šviesiai: „Esame tyrę atvejį, kai finansinių sprendimų bendrovės vadovybė, tik darbo pokalbio metu sužinojusi kandidato amžių, jam pareiškė, kad pas juos yra amžiaus cenzas ir palinkėjo sėkmės. Tai yra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas, juo draudžiama, renkantis darbuotojus, skirstyti juos pagal amžių“, – primena Tarnybos atstovė.

Teisininkė pažymi, kad amžius gali tapti kliūtimi ir kilti karjeros laiptais, tobulėti. „Esame tyrę mažiausiai du atvejus, kai darbuotojoms neleista dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, motyvuojant tuo, kad neapsimoka investuoti į žmones, kurie po kelerių metų išeis į pensiją. Kartais toks nusistatymas ryškėja ne tik iš darbdavių pusės, pavyzdžiui, vieno universiteto mokymų centras oficialiai skelbė, kad priims darbuotojus tik iki 55 metų amžiaus, neva vyresni jau nelabai ko beišmoks“, – sako ji.

Nuo „močiutės“ iki „vaikelio“

Anot R. Vanagėlienės, diskriminacija dėl amžiaus patiriama ir įvairiomis netiesioginėmis formomis. „Pavyzdžiui, kuriama žeminanti darbo aplinka konkretaus žmogaus atžvilgiu. Viename vaikų darželyje buvo atleista vyresnio amžiaus darbuotoja, ji mums pateikė susirašinėjimus su vadove, juose apstu nepagarbaus bendravimo požymių, buvo rastas pretekstas drausminei nuobaudai“, – atskleidžia teisininkė.

Kita vyresnio amžiaus moteris, dirbusi vienoje draudimo įmonėje, buvo atleista dėl vadovo nusistatymo amžiaus atžvilgiu. Moteris kreipėsi į Tarnybą, ir, nors į darbą nesugrįžo, po tyrimo jai buvo pasiūlyta išeitinė kompensacija. „Į septintą dešimtmetį įkopusi specialistė įmonėje dirbo daug metų, tačiau kai atėjo naujas vadovas, prasidėjo problemos. Jis ją nuolat pašaipiai vadindavo močiute, klausdavo, kada pagaliau išeis poilsio, ir panašiai. Galų gale moteris buvo atleista neva dėl netinkamo pareigų atlikimo, dėl surastos klaidos, nors iki naujo vadovo tokių priekaištų nesulaukdavo. Įdomu tai, kad tokias vadovo replikas moteris laikė normaliomis ir tik vėliau, jau teisme, suvokė, kad iš jos buvo tyčiojamasi“, – pasakoja R. Vanagėlienė.

Tarnybos atstovė taip pat mini atvejį, kai pensinio amžiaus prekybos centro darbuotojas buvo perkeltas į kitą skyrių, kuris rūpinasi aplinkos tvarkymu. Darbdavio nuomone, šis darbas jam palankesnis dėl sveikatos būklės, tačiau pats darbuotojas buvo įsitikinęs, kad darbo sąlygos nuo to jam tik pablogėjo ir tai interpretavo kaip pretekstą jį atleisti.

Tokiu pretekstu atsikratyti vyresnio amžiaus darbuotojais iš dalies būtų galima laikyti ir vienos savivaldybės teisės aktą, kuriame buvo įtvirtintas papildomas finansavimas mokykloms, jei jos atleistų pensinio amžiaus mokytoją ir priimtų specialistų iki 40-ies metų amžiaus. Finansavimas buvo numatytas iš darbo išeinančių vyresnių mokytojų išeitinėms išmokoms mokėti. Po Tarnybos kreipimosi šis teisės aktas buvo panaikintas.

Požiūrį keisti vis viena teks

Darbdavius lygių galimybių klausimais konsultuojanti Tarnybos ekspertė Rūta Juodelytė atkreipia dėmesį, kad nepaisant senėjančios visuomenės, nusistatymas vyresnių darbuotojų atžvilgiu yra ganėtinai skeptiškas: pripažįstama, jog vengiama investuoti į vyresnio amžiaus darbuotojus, nes jie esą dirbs trumpai, yra lėtesnės reakcijos, prastesnės sveikatos, ne tokie imlūs naujovėms.

„Dėl tokio požiūrio didelė dalis vyresnio amžiaus gyventojų tampa nebekonkurencingi, atsilieka nuo technogijų ir darbo rinkos aktualijų, netenka pasitikėjimo savimi. Žinoma, su amžiumi aštrėja ir sveikatos klausimai, atsiranda poreikių daugiau laiko skirti artimųjų priežiūrai, tad savęs realizavimas darbinėje veikloje vis tolsta. Taigi tai yra kompleksinė problema“, – svarsto ekspertė.

Sprendžiant ją, R. Juodelytės nuomone, visų pirma reiktų suprasti, kad nėra žmonių grupės, kuri yra identiška ir kiekvienas (-a) turėtų būti vertinamas (-a) individualiai: „Vieni gali dirbti ir iki aštuoniasdešimties ir daugiau metų, kiti greitai mokosi, treti turi neįkainuojama darbinę patirtį, ketvirti pasižymi ypatingais asmeniniais įgūdžiais. Tad verta pasvarstyti, kur yra problema, ar amžiuje, ar tame, kaip aš jį interpretuoju“.

Pasak Tarnybos atstovės, šie klausimai šalyje tik aštrės, o sprendimus, kaip integruoti ir įgalinti vis gausėjančią visuomenės dalį, vis vien reikės priimti. „Jau turime puikių pavyzdžių, kai darbdaviai atranda vyresnio amžiaus darbuotojų privalumus, tokius kaip didesnis lojalumas, kruopštumas, gyvenimiška patirtis, kurią vertina klientai ir panašiai. Apskritai įvairovė, įskaitant amžiaus, organizacijoms gali atnešti daug privalumų, skirtingų matymo kampų“, – apibendrina R. Juodelytė.

Daugiau informacijos galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus interneto svetainėje.