Veterinarijos gydytojų problemos – ne tik sergantys gyvūnai

Dažnai perkame ūkiuose užaugintą gyvulio mėsą, pieną ar kitus iš jų pagamintus produktus. Visi šie produktai prieš parduodant turi būti patikrinti veterinarijos gydytojo. Apie kritusias kiaules, paslaugų kainas, veterinarų pasitikimą su kirviu, su kokiomis dar problemomis susiduria tiek veterinarijos gydytojai, tiek ir gyvulius auginantys gyventojai, kalbamės su Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (JVMVT) viršininku Algirdu Pociumi bei vyriausiais gydytojais-inspektoriais Antanu Martinaičiu ir Mindaugu Tamošaičiu.

Nesusipratimai dėl gydytojų darbo įkainių

Šios tarnybos viršininkas Algirdas Pocius didžiausiomis problemomis, susijusiomis su tarnybos veikla, įvardijo nesusipratimus dėl gydytojų darbo įkainių ir gyvulių augintojų neapsižiūrėjimą laiku pratęsti sveikos bandos turėtojo statusą. A. Pocius primena, kad galvijų bandose gautam sveikos bandos statusui palaikyti turi būti tęsiami ir atliekami specialūs tyrimai.

„Mūsų pagrindinė užduotis – kad nenutrūktų sveikų bandų turėtojų statusas. Neseniai Jurbarko rajone anapilin išėjus vienam veterinarijos gydytojui, ūkininkai jau dabar turi kreiptis į naujus gydytojus ir sudaryti su jais sutartis“, – sako tarnybos viršininkas.

Apie tai, jog žmonėms kartais iškyla klausimų dėl veterinarų teikiamų įkainių, pasakoja šios tarnybos vyriausias gydytojas-inspektorius Antanas Martinaitis. „Įkainiai priklauso nuo keleto veiksnių. Esam gavę nusiskundimų, kad gyventojai nežino, kiek ir už ką turi mokėti veterinarijos gydytojui. Reikia pabrėžti, kad medikamentų bei kitų reikalingų medžiagų kainų maisto ir veterinarijos tarnyba nenustatinėja. Taip pat nenurodome privatiems veterinarijos gydytojams, kokius įkainius jie turi taikyti už gyventojams teikiamas paslaugas. Atsiskaitoma pagal abiejų šalių susitarimą. Užmokestis už paslaugas gali būti didesnis, jei gydytojui iki sodybos reikia įveikti didesnį atstumą. Mėginius gydytojai turi ne tik paimti, bet ir nuvežti į laboratoriją, tyrimai taip pat kainuoja. Į paslaugų kainą  įeina ir veterinaro įrankiai, apranga, jei jos nesuteikia gyvulių augintojas, vaistai, vakcina ir pan. Vizito kaina taip pat priklauso ir nuo gyvulių skaičiaus – kuo daugiau jų viename ūkyje, tuo pigiau reikės mokėti gydytojui. Nėra pradinio fiksuoto mokesčio už suteiktas paslaugas, tačiau jis gali būti aptartas prieš pasirašant sutartį su gydytoju. Atvykęs gydytojas turi paaiškinti už ką ir kiek reikia mokėti“. A. Martinaitis pasakoja, kad kainos, kurias moka ūkininkai vienam ar kitam gydytojui, gali skirtis, tačiau labai nežymiai. Aišku, jei Veliuonos apylinkėse ūkininkaujantis žmogus pasirašys sutartį su Jurbarke gyvenančiu veterinaru, jam gyvulių priežiūra kainuos nemažus pinigus vien dėl kuro sąnaudų, todėl patariama rinktis netoliese gyvenantį gydytoją. A. Martinaičio teigimu, beveik pusė mokesčių, gautų iš gyventojų už paslaugas, yra sumokama valstybei – „Sodrai“, mokesčių inspekcijai ir kt.  Kiek kartų per metus gydytojas privalo apsilankyti ūkyje, nustato ES direktyvos. „Jei ūkininkas neapsižiūrėjo ir laiku nepasikvietė veterinarijos gydytojo, sveikos bandos statuso tyrimai nutrūksta ir juos reikia pradėti iš naujo. Tad labai svarbu, kad šis procesas nenutrūktų. Jei žmonės atsisako šių tyrimų, vėliau pamato, kad niekam negalės parduoti produkcijos, tik pats sunaudoti. Tada vėl kreipiasi į mus. Svarbu žinoti, kad į veterinarijos gydytoją reikia kreiptis ne prieš dieną, kai baigiasi tyrimų galiojimo laikas, bet anksčiau. Visa apskaita yra kompiuterizuota, ūkininkai ir patys mato, kiek laiko galioja tyrimai. Gydytojai taip pat seka šį procesą, fiksuoja, kada laikas atvykti, tačiau atsakingi už savo gyvulių sveikatą ir sveikos bandos statusą yra patys gyvulių augintojai – jie turi kreiptis ir sudaryti sutartis su veterinarais. Veterinarai turi susiderinti atvykimo laiką, kad savininkas būtų namuose“, – apie būtinybę pasirūpinti savo ūkiais pasakoja A. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad gyvulių savininkai turi apsirūpinti bioapsaugos priemonėmis – aprengti gydytoją spec. chalatais, apauti batais. Jei ūkininkas ar šiaip vieną ar kelis gyvulius auginantis žmogus tokių priemonių neturi, tada padidėja ir mokestis už gydytojo paslaugas. Reikia susimokėti už tas apsaugos priemones.

Bandas privalomavakcinuoti

A. Pocius teigia, jog norint gauti ir išlaikyti sveikos bandos statusą, visi naminiai gyvuliai turi būti vakcinuoti privaloma vakcina ir dalyvauti tyrimuose. Lietuva jau turi sveikos bandos statusą dėl bruceliozės ir leukozės ligų. Kol kas privaloma galvijus skiepyti nuo tuberkuliozės, nors Lietuvoje ji paskutinį kartą buvo užfiksuota 1991 m. Jau kitais metais žadama kreiptis į atitinkamas ES tarnybas, kad ir dėl šios ligos Lietuva turėtų sveikos bandos statusą.

A. Pociaus teigimu, gyvūnų gerovė, kurios reikalauja ES priimti įstatymai, sparčiai gerėja. „Ūkiai stambėja. Jeigu ūkininkai gauna paramą, mes juos itin atidžiai kontroliuojame. Maži ūkiai pamažu nyksta, o didelių savininkai dalyvauja mokymuose. Dėl gyvūnų gerovės bausti šiemet neteko. Dažniausiai pasitaiko skundų dėl netinkamo šunų laikymo. Tokiu atveju mūsų tarnybos gydytojai važiuoja ir aiškinasi, įspėja šeimininkus. Paprastai tokių priemonių pakanka. Be to, mažėja gyvulius auginančių asocialių žmonių skaičius. Jie nebelaiko – ir problemų nekyla“.

Gedžių kaime – 43 negyvos kiaulės

Lapkričio 28 d. UAB „Dainiai“ priklausančioje kiaulių fermoje Gedžių kaime ryte buvo rastos 43 negyvos kiaulės. Tai įvyko dėl išsijungusios ventiliacijos sistemos – sudegė mikroschema. Kadangi naktinio budėtojo fermose nėra, niekas to nepastebėjo ir kiaulės užduso. Likusios, atidarius langus, atsigavo. Veterinarijos tarnybos gydytojai kritusius gyvūnus išskrodė, mėginius išsiuntė į laboratoriją. 

Dėl afrikinio kiaulių maro atsakymai buvo neigiami. Kiaulių gaišenos buvo išvežtos į Rietavą ir utilizuotos. Tačiau, pasak viršininko, nors Jurbarko rajonui afrikinis kiaulių maras ir negresia, nurimti negalima. Jis perspėja, kad kiaulių augintojai turi griežtai ir itin atidžiai prižiūrėti savo fermas. Prieš įeidami į jas, turi persirengti, persiauti, neleisti pašalinių žmonių ir nešerti virtuvės atliekomis – tai svarbiausia. A. Pocius pasakoja, jog mokslininkai nustatė, kad afrikinio kiaulių maro virusas dažniausiai patenka būtent per maisto atliekas, kuriomis šeriamos kiaulės. Pašarų kilmė turi būti aiški, atsivežti paršelių iš neaiškios bandos taip pat negalima. Žmonių judėjimas fermose turi būti apribotas, negalima įleisti jokių pašalinių. Patalpos turi būti uždaros, prie įėjimų privaloma patiesti  dezinfekuojančius kilimėlius.

Veterinarus pasitiko su kirviu

„Kirvis – pirmas atvejas Veliuonos miestelyje“, – pasakoja JVMVT vyriausiasis gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis.  Pagal bendradarbiavimo sutartį trys gydytojai – Mindaugas Tamošaitis,  Rūta Bardauskienė ir Alvydas Jaramavičius nuvyko į Veliuoną patikrinti konkretaus ūkio. Reikėjo atlikti kompleksinę patikrą pagal nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimus, kuomet surašomi 7 aktai. „Šeimininkės namuose nebuvo. Į lauką išėjęs sugyventinis du kartus paprašė parodyti pažymėjimą. Parodžius iš pradžių liepė atsivežti ūkio šeimininkę, tačiau nuėjęs į namą, netrukus atsinešė kirvį ir ėmė juo mosikuoti. Gerai, kad nepataikė nei į mašiną, nei į mus. Man pirmas toks kartas pasitaikė. Spėjom visi sušokti į automobilį ir išvažiuoti. Kreipėmės į policiją, įgaliotinis surašė protokolą. Patys norėjom, kad pareigūnų vardas nebūtų pažemintas ir vyktų tyrimas. Tyrimo rezultatų dar kol kas neturime, bet tikimės, kad minėtas agresyvus vyras sulauks atitinkamos bausmės“, – tikisi M. Tamošaitis.

Galima pasidžiaugti, kad su kirviu veterinarijos gydytojai buvo pasitikti pirmą kartą. Tačiau įvairių problemų, su kuriomis susiduria darbuotojai, pasitaiko. A. Pociaus teigimu, problema yra ir tai, kad gydytojai sensta, o jauni, neseniai mokslus baigę specialistai, gyvenimo ir darbo kaime nesirenka.