Vėlinių išvakarėse – žvakelės už negimusius. Jurbarkas įsirašė į istoriją

Vėlinių išvakarėse, spalio 30 d. 19 val. jurbarkiečiai, kaip ir visa Lietuva, dalyvavo tradicija tapusioje akcijoje „Renkuosi gyvybę“. Prie Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios taip pat degė žvakelės už negimusius kūdikius. Tokiu būdu jau ne vienerius metus siekiama skleisti žinią, kad kiekvienas pradėtas kūdikis turi teisę gimti, o kiekviena kūdikio besilaukianti mama ar šeima turi teisę sulaukti deramos pagalbos. Ne kiekvienas jurbarkietis žino, kad gyvybę globojanti iniciatyva startavo Jurbarke, kai beveik prieš tris dešimtmečius buvo pastatytas paminklas negimusiems kūdikiams – pirmasis toks Lietuvoje, o gal ir Europoje, o tuometinis parapijos kunigas R. Skrinskas, šio įvykio iniciatorius, iki šiol neapleidžia Jurbarke pradėtos veiklos.

Kiekvienais metais lapkričio 23 d. bažnyčia mini Negimusio kūdikio dieną, o šios dienos išvakarėse 1992 metais Jurbarko kapinėse buvo pastatytas kryžius. Sovietmečiu buvę iškalbingi nutrauktų nėštumų skaičiai dabar šimtus kartų mažesni. Pokyčius lėmė ne tik panašios iniciatyvos, bet ir visuomenės modernėjimas, švietimas, galimybės planuoti gimstamumą. Nors situacija keičiasi, degančios žvakutės už negimusius kūdikius vis dar simbolizuoja apie skaudulius, kuriuos net ir Vėlinių išvakarėse atverti išdrįsta maža dalis moterų.

Pralaužė ledus ir pastatė paminklą

„Mūsų laiko“ pakalbintas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, iki šiol siunčiantis pavojaus signalus apie Lietuvai iškilusią grėsmę dėl 1955 m. įteisintų abortų, pasakojo apie priežastis, dėl kurių jis pirmaisiais kunigavimo metais Jurbarke ėmėsi iniciatyvos negimusiems kūdikiams įamžinti. Jo surinktais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje buvo atlikta maždaug 50 000 abortų.

„Ar Jūs įsivaizduojate? Penki tokie miestai kaip Jurbarkas tada per metus Lietuvoje buvo sunaikinami. Kunigo pašaukimas skelbti evangeliją ir ugdyti dorovę. Ir mane be galo stebino, kad šia aktualia tema tada niekas beveik nekalbėjo. Todėl ir pradėjau „laužti ledus“. A.A. kardinolas Vincentas Sladkevičius palaimino mano veiklą, už ką esu labai jam dėkingas. Ta tema kalbėjau per tikybos pamokas, bažnyčioje sakiau pamokslus, Jurbarko televizijoje organizavau filmų rodymą. Ligoninėje vedžiau paskaitas jaunoms mamoms. Per pasirengimo krikštui paskaitas rodžiau tėvams ta tema filmus ir skaidres. Ir kaip vienas iš būdų sumažinti negimusių vaikų žudymą kilo iniciatyva pastatyti paminklą negimusiems vaikams. Vieta buvo parinkta kur dabar yra, nes pro ten daug žmonių eidavo į ligoninę“, – dalinasi prisiminimais kun. Robertas Skrinskas, iki šiol jaučiantis sentimentus pirmajai savo kunigavimo vietai – Jurbarkui.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Mūsų laike“, ketvirtadienį, 2019 10 31 d.