Už jurbarkiečių šilumą mokėjo kauniečiai

Šeštadienį laikraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotas straipsnis apie pigios Jurbarke šilumos energijos priežastis. Paaiškėjo, kad prie to prisidėjo kauniečiai, kurie už jurbarkiečių šilumą tiesiog sumokėjo.

Įvertinusi pastarojo dešimtmečio bendrovės „Kauno energija“ veiklą, didžiąją dalį įmonės akcijų valdanti Kauno valdžia aptiko stulbinamų dalykų: už pigią Jurbarko gyventojų šilumą mokėjo kauniečiai.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko skaičiavimais, kauniečiai kasmet papildomai sumokėdavo maždaug 390 tūkst. eurų, kad Jurbarko gyventojai galėtų mėgautis pigia šiluma. Šiemet išlaidos šiam tikslui gali siekti net 600-700 tūkst. eurų. Tokia neįprasta situacija susidarė dėl labai paprastos priežasties – Kauno ir Jurbarko gyventojams centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ privalo taikyti vienodą tarifą. Tačiau Kaune didžioji dalis reikalingos šilumos pagaminama deginant biokurą, o Jurbarke veikiančiame įmonės filiale naudojamos brangios dujos ir tokios šilumos savikaina gerokai didesnė.

Negalės pasinaudoti parama

Administracijos direktoriaus G. Petrausko skaičiavimais, jeigu jurbarkiškiams tektų mokėti visą kainą už šiame mieste gaminamą šilumą, paslauga pabrangtų maždaug 30 procentų. Kainos šuolį tik šiek tiek sušvelnintų sumažėjusios išlaidos darbuotojams. Kauno meras V. Matijošaitis tikino nenorintis pakenkti Jurbarkui, tačiau pokyčiai neišvengiami. „Dėl investicijų Jurbarke tarsimės su koalicijos patrneriais Kauno taryboje, miesto administracijos vadovais“, - kalbėjo V. Matijošaitis. Jo nuomone, iki šių metų šildymo sezono pradžios didelių pokyčių neįvyks vien dėl laiko stokos, tačiau kitais metais jie neišvengiami. Vienas realiausių pasiūlymų – Jurbarke statyti biokuro katilinę, kuri kainuotų apie 2 mln. eurų. Jai prižiūrėti užtektų 10-12 žmonių. „Kauno energija“ investicijos turėtų imtis savo lėšomis, nes gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų jau nėra galimybės. „Praleista puiki proga sutvarkyti Jurbarko šilumos ūkį. Nepakeitus dujų biokuru atpiginti šilumos Jurbarke neįmanoma“, - įsitikinęs Kauno mera, neseniai tapęs ir „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininku. Pasak V. Matijošaičio, jau kalbėta ir surengti susitikimai su Jurbarko rajono valdžios atstovais. Jų metu svarstyta, kaip geriau atlikti būtinas reformas ir apsaugoti vietos gyventojus nuo centralizuotai tiekiamos šilumos kainų šuolio. „Jurbarko gyventojai neturėtų kentėti dėl buvusios Kauno valdžios neveiklumo“, - įsitikinęs V. Matijošaitis.

Skirmantas Mockevičius: „Siekis – nepakenkti gyventojams“

„Suprantu Kauno valdžios susirūpinimą, norą sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, tačiau drauge labai svarbu, kad šioje situacijoje nenukentėtų Jurbarko gyventojai. Kodėl „Kauno energija“ anksčiau neskyrė investicijų biokuro katilinėms Jurbarke statybai? Savivaldybės atstovai niekada neturėjo galimybių paveikti „Kauno energijos“ sprendimų, nes valdo vos 3,23 procento šios bendrovės akcijų, o Jurbarko filialas neturi juridinio asmens statuso. Viliamės, kad „Kauno energijos“ vadovybė vis dėlto priims sprendimą Jurbarke statyti biokuro katilinę, - vieta jai numatyta, projektas parengtas, liko tik gauti reikiamą finansavimą ir imtis darbo. Biokuro katilinės statyba šioje situacijoje turbūt būtų protingiausias sprendimas visoms pusėms, o investicijos greitai atsipirktų. Jurbarko rajono savivaldybė pagal galimybes yra pasiruošusi prisidėti pertvarkant šilumos ūkį“.