Ugniagesiai įspėja: laužų ir žolės deginimas gali užtraukti baudą

 Atšilus orams, ugniagesiams gelbėtojams prasideda pats darbymetis. Prasidėjus pavasariniams aplinkos švarinimo darbams, padaugėja iškvietimų dėl deginamos žolės, neprižiūrimų laužaviečių ar atstumo nuo pastatų nesilaikymo.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja, kad nuo degančios žolės ar neprižiūrimos degančios augalinės kilmės krūvos ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, sodybas ar ūkinius pastatus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per kelias pirmąsias pavasario dienas ugniagesiai gelbėtojai jau 23 kartus vyko gesinti degančios žolės. Kovo 4 d. Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Obelninkų kaime išdegė 30 arų žolės. Kovo 2 d. Vilniuje, Žarijų gatvėje, liepsnojo 10 arų žolės. Vakar Šiauliuose, Kviečių gatvėje, degė 6 arai sausos žolės.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, jog miestų ir miestelių gyventojams pravartu žinoti, kad draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas) miestuose ir miesteliuose. Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Gyventojai turi atkreipti dėmesį ir į oro sąlygas. Palankioms sąlygoms gaisrui kilti ir išplisti turi įtakos besilaikantis karštis, sausra ar didelis vėjas, todėl esant IV-V klasės miškų gaisringumui yra draudžiama deginti surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas.

Dažnas gyventojas pamiršta, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių laužaviečių. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu ar smėliu. Už reikalavimų nesilaikymą gresia piniginės baudos.

Prasidėjus pavasariui ir atšilus orams, daugelis pradeda gaminti maistą lauke. Ugniagesiai primena, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.

• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.