Taryba patvirtino žemės mokesčio tarifus: nenuskriaudė nei rinkėjų, nei savęs

Jurbarko rajono savivaldybės taryba lapkričio 24 dienos posėdyje svarstė vieną iš svarbiausių krašto gyventojams klausimų – žemės mokesčio tarifų dydžius 2023 metams. Savivaldybės tarybos nariai artėjančių savivaldos rinkimų fone turėjo nuspręsti, kaip elgtis – nustatyti didesnius tarifus, taip surenkant daugiau mokesčių už žemę ir užtikrinant didesnes biudžeto pajamas, ar, atvirkščiai, tarifus mažinti ir surinkti mažiau pajamų, bet amortizuoti išaugusias mokestines vertes, t. y. „neskriausti rinkėjų, tik rajono biudžetą“. Daugiausiai ginčų, kaip ir kiekvienais metais svarstant šį klausimą, kilo dėl žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo – savivaldybės administracija ir meras siūlė taikyti didesnį tarifą, kad būtų surenkama daugiau pajamų, kurių reikės rajono reikmėms – investicijoms, atlyginimams, o tuo tarpu tarybos nariai, daugiausiai ūkininkai, nenorėjo mokėti daugiau ir siūlė žemės ūkio paskirties žemei taikyti dar mažesnį tarifą, argumentuodami augančia infliacija bei padidėjusiais gamybos kaštais. Vienintelis savivaldybės tarybos narys Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Juzėnas siūlė pažiūrėti plačiau – ne tik ginti savo interesus, bet orientuotis į rajono biudžeto augimą, nes lėšų reikės investicijoms ir kitoms reikmėms. Tą ketvirtadienį balsuodami už žemės mokesčio tarifus rajono politikai nenuskriaudė nei rinkėjų, nei savęs, patvirtindami mažesnius nei ankstesniais metais tarifus, tačiau, vis dėlto, ne tokius, kokių pageidavo savivaldybės taryboje esantys stambieji ūkininkai.

Tarybos posėdyje balsų dauguma patvirtinti tokie žemės mokesčio tarifai: žemės ūkio paskirties sklypams – 0,4 proc. (planuojama surinkti 540 tūkst. Eur (be lengvatų), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypams – 0,15 proc. (planuojama surinkti suma apie 6 tūkst. Eur), komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypams – 0,2 proc. (planuojama surinkti apie 16 tūkst. Eur). Gyvenamosios teritorijos žemės sklypams bus taikomas 0,5 proc. tarifas, o mėgėjų sodų ir kitos paskirties žemės sklypams – 0,8 proc.

Nustatant 2023 m. žemės mokesčio 0,4 proc. tarifą prognozuotos pajamos – 730 tūkst. Eur (iš kurių per 100 tūkst. Eur būtų išdalinta lengvatoms). Tuo atveju, jei būtų patvirtintas 0,5 proc. tarifas, rajono biudžeto pajamos iš žemės mokesčio siektų apie 918 tūkst. Eur.

Atskaitos taškas – komiteto siūlymas

Ketvirtadienį patvirtinti žemės mokesčio tarifai, paskaičiuoti pagal savivaldybės tarybos Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto siūlymą, nes būtent šio komiteto pageidavimu savivaldybės administracija atliko papildomus skaičiavimus.

„Jei žemės mokestinė vertė pakilo du kartus, vadinasi, tiek pat turi būti mažinamas ir tarifas“, – tokios pozicijos laikėsi tarybos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei TS-LKD frakcijų pirmininkai. Jie siūlė koreguoti tarifą reaguojant į mokestinės vertės pakilimus, norint išlaikyti lygybės proporciją.

Lygiavos ir tarifų mažinimo šalininkai ragino su tarifais „neišsišokti“, kaip kad buvo padaryta 2019 metais taikant didesnius tarifus, kai surinkto žemės mokesčio planas viršytas kiek daugiau nei 2 kartus.

Apie kokią mokestinę vertę kalbama

Kiekvienais metais VĮ Registrų centras atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms. Jo metu perskaičiuojamos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės. Kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojamas žemės mokestis. Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų įsigaliojusias mokestines vertes, tačiau jau nuo 2023 metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai penkeriems metams į priekį. Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir kiti veiksniai. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje per 2018–2023 metų laikotarpį vidutinė žemės rinkos vertė išaugo, o ypač žemės ūkio paskirties žemės – 93 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės vertė padidėjo 36 proc., komercinės paskirties žemė 33 proc., mėgėjų sodų žemė 68 proc., pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė 40 proc. Lyginant atskirų seniūnijų žemės sklypų vertes, jos kito netolygiai. Mažiausiai žemės ūkio paskirties žemė brango Viešvilės, Smalininkų ir dalyje Jurbarkų seniūnijų kaimų – tai priklauso nuo žemės našumo balų, nes kuo žemė našesnė, tuo jos mokestinė vertė didesnė.

Visą straipsnį skaitykite gruodžio 9 dienos numeryje.