Susitikime su ministre įvardintas didžiausias rajono skaudulys

Gegužės 27-ąją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai lankantis Jurbarko rajone, apžiūrint karo pabėgėlių rajone apgyvendinimo vietas, pabendravus su rajono savivaldybės komanda, sutelkta ukrainiečiams padėti, pasidžiaugta nuoširdžia pagalba, neskaičiuojant darbo valandų, šeimynišku problemų sprendimu. Tą penktadienį rajono mero Skirmanto Mockevičiaus kvietimu Jurbarke lankėsi LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, viceministras Martynas Šiurkus, ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė Daina Urbonaitienė, ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas. Ši susitelkimo vardan kilnaus tikslo patirtis, tikimasi, padės išspręsti šiuo metu problematiškiausią sritį Jurbarko rajone, kurią susitikimo metu įvardijo rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė. Raudonos lemputės dega vaiko teisių apsaugos srityje – neramina vaiko teisių pažeidimų Jurbarko rajone gausa, kurių fiksuojama kur kas daugiau nei didesnėje Tauragės r. savivaldybėje. Labiausiai neramina tai, kad vaiko teisių gynėjams būtent Jurbarko rajone tenka taikyti kraštutinę priemonę. 

„Lyginant su kitomis savivaldybėmis, išsiskiriame dideliu paimamų vaikų iš šeimų skaičiumi ir dideliu skaičiumi tų, kuriems yra nustatoma laikina priežiūra“, – sako L. Gardauskienė, patikinusi, kad ieškoma priežasčių, kalbamasi su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, pati savivaldybė imasi reikalingų veiksmų. Rajono savivaldybės administracija nupirkusi krizių įveikimo paslaugą, kurios per vieną mėnesį reikėjo net 40-iai asmenų – tiek buvo klientų, kuriems reikėjo pagalbos. Šiuo metu ta paslauga naudojasi 27 asmenys. Pasak L. Gardauskienės, rajone situacija yra tokia, kad per šiuos metus savivaldybė jau gavusi 29 nurodymus nustatyti vaikams laikiną globą rūpybai, iš jų 7 vaikai – ukrainiečiai. „22 vaikai yra daug“, – sako ji, pridurdama, kad rajone socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius yra apie 300. Paaiškinta, kad kalbamasi su kitomis kaimyninėmis savivaldybėmis, kurios nesuprantančios situacijos, nes jose nieko panašaus nėra. 

Rajonas pagal paslaugas vaikams, pasak L. Gardauskienės, yra tarp lyderių – rajone 13 vaikų dienos centrų, modernių, kuriuos gali lankyti apie 10 proc. rajono vaikų. Pasak L. Gardauskienės, Jurbarko rajonas pagal išmokas, socialines paslaugas neišsiskiria iš kitų šalies savivaldybių. „Per viduriuką“, – replikavo ministrė. Rajone praktiškai nėra eilių į socialinės globos įstaigas, veikia stiprios socialinės įstaigos. Yra tik viena probleminė sritis, vaizdžiai įvardinta „degančia raudona lempute“.

Priežastis – ir per griežta tarnyba?

Pasak L. Gardauskienės, tokios situacijos priežasčių intensyviai ieškoma. Viena iš tų dedamųjų yra tai, kad rajonas yra kaimiškas, su nutolusiomis vietovėmis, gana didelis nedarbo lygis, tokios priklausomybės kaip alkoholio vartojimas. Kita priežastimi galėtų būti ir sunkiau prieinama socialinių darbuotojų paslauga – jie dabar koncentruojasi vienoje įstaigoje, be to, darbuotojų kaita taip pat nemaža. Dar viena problema – trūksta specialistų, tokių kaip psichiatrų ir psichologų. Paaiškėjo, kad Skalvijos namai jau trečius metus ieško psichologo – į skelbimus niekas neatsiliepia. Trūksta psichologų ir kitose įstaigose – yra etatas, o darbuotojo nepavyksta rasti. Specialistų gydyti priklausomybių ligas taip pat reikia – rajono savivaldybėje yra keletas, tačiau jų neužtenka. Pasak L. Gardauskienės, priežasčių bandoma ieškoti tariantis ir su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, leisdama suprasti, kad galbūt jie per griežtai elgiasi taikydami kraštutinę priemonę. 

„Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė. Laikausi pozicijos, kad jei vaiko šeimoje girtaujama, tą vaiką daugeliu atveju galima išlaikyti šeimoje, teikiant paslaugas šeimai. Kad ir intervencija su krizių įveikimo pagalba“, – kalbėjo L. Gardauskienė.

Į pastarąsias mintis sureagavo ministrė M. Navickienė, kuri nesutinka, kad alkoholį vartojančiose šeimose gali visada likti vaikai. „Jei priimame sprendimą girtaujančioje šeimoje palikti vaiką, galvodami, kad šeimai teikiame paslaugas, kitą dieną tą vaiką gali tekti traukti iš šulinio“, – jautriai sureagavo M. Navickienė, priminusi visą Lietuvą sukrėtusią istoriją. Pasak ministrės, reikia būti užtikrintiems, kad toji šeima reikalingas paslaugas gauna. Jos nuomone, geriau vaiką laikinai iš tokios šeimos atitraukti, suteikti paslaugų šeimai ir tada vaiką grąžinti – jau tai šeimai būti ištiesus pagalbos ranką: ir psichologo, ir priklausomybių ligų gydymo, t. y. specialistų, kurių Jurbarko rajone trūksta.

Reikalinga vaikų psichiatro pagalba

Sureagavo ir susitikime dalyvavusi Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkė Kristina Vančienė, paprašiusi ministerijos komandos inicijuoti paruošti kaip galima daugiau socialinių darbuotojų, kaip ir psichologų, kurių verkiant trūksta vaikų dienos centruose. K. Vančienė atkreipė dėmesį, kad reikalinga skubi pagalba vaikams, kurie į dienos centrus ateina būdami pažeistos psichikos – reikalinga skubi psichiatro pagalba, kurios reikia ilgai laukti. Ilgas delsimas gali turėti negrįžtamų padarinių.

Stiprinti pagalbą šeimai 

Ministerijos komanda, išklausiusi informaciją, siūlo stiprinti prevencines paslaugas šeimai.  Pasak ministrės komandos narės D. Urbonaitienės, pagal situaciją rajone matoma, kad vaiko teisių apsaugos specialistai grįžta į tas pačias šeimas – gauna iškvietimus iš policijos pareigūnų, informuoja patys gyventojai. „Jie važiuoja į tas šeimas ne todėl, kad neturėtų ką veikti. Vadinasi, problemos tose šeimose nesisprendžia“, – komentavo ji, patardama stiprinti prevencines paslaugas, buriant specialistus, ką būtų galima padaryti kooperuojantis su didesne Tauragės rajono savivaldybe, kuriai, svečių vertinimu, neblogai pavykę sutelkti specialistus.

„Jei suteiksime galimybę šeimai, kad ir kokių didelių problemų ji turėtų, nereikės po 10 ar 20 metų to vaiko problemas, štai taip susėdus, spręsti“, – sakė ministrė, kviesdama susitelkti ir spręsti šią bėdą, vildamasi, kad tą padaryti padės įgyta patirtis, rajono savivaldybei tvarkantis su ankstesnėmis krizėmis.

 Rajonas apskrityje „pirmauja“ pagal vaiko teisių pažeidimus

„Mūsų laikas“ paprašė pakomentuoti, ką apie vaiko teisių pažeidimus rajone ir apskrityje sako pačios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Komentuoja valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė. Jos žodžiais, vaiko teisių gynėjai pastebi, kad pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus kasmet daugėja visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Tauragės apskritis. Didėjantis pranešimų skaičius rodo, kad žmonės tampa pilietiškesni, labiau atkreipia dėmesį į vaikus ir yra linkę dažniau pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Visoje Lietuvoje 2019 m. buvo užfiksuota daugiau nei 32 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2020 m. – virš 39 tūkst., o 2021 m. – virš 40 tūkst. Gaunamų pranešimų skaičiai didėjo ir Jurbarko rajone. 2019 m. čia buvo gauti 599 pranešimai, 2020 m. – 721 pranešimas, o 2021 m. – 926 pranešimai. Vaiko teisių gynėjai daugiausiai darbo Tauragės apskrityje turėjo būtent Jurbarko rajone. „2021 m. iš tiesų visoje Tauragės apskrityje daugiausia kartų padėti vaikams vyko Jurbarko rajono vaiko teisių gynėjai, kiek rečiau į iškvietimus teko vykti Tauragės rajone (744 pranešimai) ir Šilalės rajone (435 pranešimai).“

Priklausomybės ir paauglystės bėdos

Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai pasitaiko nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, pavyzdžiui, netinkamos gyvenimo sąlygos (kai, pavyzdžiui, tėvai vartoja alkoholį), pažeistos teisės į mokslą (kai vaikai nelanko mokyklos), bendravimą su tėvais ir giminaičiais, privatų gyvenimą, viešos informacijos gavimą ir pan. Tačiau būna ir rimtesnių pažeidimų, kai vaiko teisių gynėjai turi užtikrinti vaikui saugią aplinką. Priežasčių dėl vaiko teisių pažeidimų skaičiaus didėjimo gali būti įvairių ir kompleksinių. Pavyzdžiui, atkryčiai šeimose, kai žmonės gydosi nuo alkoholio vartojimo, tačiau palūžta ir grįžta prie seno gyvenimo būdo. Tuomet vaiko teisių gynėjams tenka vykti į šeimas ir inicijuoti pagalbą iš naujo. „Gerokai didesnį dėmesį rajone reikėtų skirti į paauglystę žengiantiems vaikams, laiku neįsiklausius ir nepradėjus spręsti jiems iškylančių problemų, jos gali tapti rimtesnės. Taip pat vaiko teisių gynėjai pastebi, kad mažesnėse savivaldybėse dažnai būna nustatoma daugiau vaiko teisių pažeidimų“, – komentavo A. Žilinaitė. Pasak pašnekovės, didesniam iškvietimų skaičiui įtakos galėjo turėti ir geografinė padėtis – rajonas yra labiau nutolęs nuo didžiųjų miestų, tad čia sunkiau pritraukti žmonėms reikiamas paslaugas teikiančius specialistus – socialinius darbuotojus, psichologus ir pan. Svarbus ir rajono paslaugų prieinamumas visos savivaldybės gyventojams – kai kurios jo vietos yra toli nuo rajono centro, tad specialistams yra sudėtingiau nuvykti pas žmones.

„Šiame rajone gyvenantiems žmonėms tikrai reikia daugiau prevencinių paslaugų, psichologų ir kt. konsultacijų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į rajone gyvenančius paauglius ir jų problemas, spręsti jų užimtumo klausimą. Apie tai šiais metais su meru kalbėjosi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė“, – tvirtino pašnekovė, primindama, kad kilus įtarimams, jog prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112 – tai gali išgelbėti gyvybę.