Stichinė sausra apėmė jau 17 savivaldybių. Tarp jų - ir Jurbarko rajoną

Stichinė sausra su kiekviena diena apima vis didesnę šalies teritoriją. Birželio 28 d. stichinė sausra užfiksuota dar šešiose – Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Akmenės, Pasvalio ir Jonavos rajono savivaldybėse. Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Jurbarko, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų ir Joniškio rajono savivaldybes.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, vis dar tęsiasi 4 savivaldybėse: Širvintų, Telšių, Panevėžio ir Rokiškio r. sav.

Labai sausa šiuo metu išlieka didesnėje šalies dalyje. Daugelyje centrinių ir rytinių šalies rajonų – sausringa.

Šiaulių, Šilutės, Šilalės, Lazdijų ir Zarasų apylinkėse stebimas nežymus drėgmės trūkumas, o Kauno, Tauragės, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose drėgmės sąlygos tapo optimalios.

Atsižvelgiant į artimiausių parų orų prognozes, situacija šalyje stipriai neturėtų keistis, tačiau tikimybė, kad iki mėnesio pabaigos stichinė sausra apims dar kelias Rytų Lietuvos savivaldybes, išlieka.

Agrometeorologinės sąlygos - orų kompleksai, nusakomi meteorologiniais ir hidrologiniais elementais, turinčiais įtakos žemės ūkiui.

Vienas iš agrometeorologines sąlygas apibūdinančių rodiklių yra Selianinovo hidroterminis koeficientas (HTK) - tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė negu 10 °C. HTK taikomas apibūdinant drėgmės sąlygas aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu ir kartu vertinant sausrą kaip ekstremalų įvykį. Tačiau koeficientas neįvertina produktyvios drėgmės atsargų pavasarį.

Sausringu laikotarpiu aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu yra laikomos sąlygos, kai 15 dienų ar daugiau HTK reikšmės būna mažesnės nei 0,5. Jeigu HTK reikšmės, mažesnės nei 0,5 nenutrūkstamai išsilaiko daugiau nei 30 dienų, yra konstatuojama stichinė sausra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.