Stambulo konvencija: grėsmė šeimos tradicijoms ar pagalba smurtą patiriančioms moterims?

Straipsnis  6 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai buvo parengta Stambulo konvencija, ginanti moteris nuo smurto dėl lyties, tačiau Lietuva vis dar nėra jos ratifikavusi. Turbūt nebuvo jokio kito tarptautinio dokumento, kuris keltų tiek aistrų. Viešojoje erdvėje sklando nemažai su juo susijusių nuomonių, kurias, daugeliu atveju, kursto nežinojimas ir pokyčių baimė, nes gvildenami visuomenei jautrūs klausimai. Nors pats Stambulo konvencijos dokumentas nukreiptas kovai su smurtu prieš moteris, didžiausios diskusijos verda dėl dviejų sutarties eilučių, kuriose kalbama apie lyties sampratą, kai šalia mums įprastos biologinės prasmės atsiranda naujas socialinę lytį įvardijantis terminas „gender“, reiškiantis „socialiai susiformavusius vaidmenis, elgesį, veiklas, savybes, kurias tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ar vyrams“. Konvencijos priešininkai aiškina, dėl šito konvencijos punkto atsiranda palankios aplinkybės įsitvirtinti seksualinėms mažumoms, kas naudinga konvenciją palaikančiai ir Partnerystės įstatymo laukiančiai LGBT bendruomenei. Nors apie tai tarptautiniame dokumente tiesiogiai neužsimenama, interpretacijų ta tema apstu ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir visuomenininkų, teisininkų, Seimo narių pasisakymuose.

Moterų nukenčia kelis kartus daugiau nei vyrų

Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose dirbantys specialistai tikina, kad Lietuvoje su smurtu artimoje aplinkoje susidūrę asmenys (dažniausiai moterys) nesulaukia tokios pagalbos, kokios išties reikėtų. Nors yra priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tačiau, pasak specialistų, jis neužtikrina visiško saugumo. Lietuva pagal moterų, žuvusių artimoje aplinkoje skaičių, pirmauja ES. 2020 metais artimoje aplinkoje žuvo 29 moterys, t.y. 7-iomis daugiau nei 2019 metais. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai 2020 m. užregistravo 16 672 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis. 81 proc. nukentėjusiųjų – moterys, 89 proc. smurtavusiųjų – vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų, 59 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių vyrų taip pat nukentėjo nuo vyrų.

Nėra ikiteisminio tyrimo – nėra ir pagalbos

Jei peržvelgtume ikiteisminio tyrimo eigoje užregistruotus asmenis, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje, matytume, kad moterų skaičius keletą kartų viršija vyrų. 2021 m. sausio-vasario mėnesiais užregistruoti 1165 asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų artimoje aplinkoje, iš jų 855-ios moterys. Jurbarko rajone šiemet iš per du mėnesius užregistruotų 18-os smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų, 13 – moterys. „Statistikos departamento duomenimis 2020 m. policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Tuo tarpu Specializuotos kompleksinės pagalbos centrams policija perdavė 11 946 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (20 proc.). Ratifikavus Konvenciją, valstybė būtų įpareigota užtikrinti visiems nukentėjusiems asmenims apsaugą ir pagalbą. Dabar ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 12-15 proc. atvejų nuo visų Bendrojo pagalbos centro pareigūnų užregistruotų atvejų, t. y. 7 iš 8 nukentėjusiųjų neturi teisės į apsaugą ir pagalbą smurto atveju. Ratifikavus Konvenciją, apsauga ir pagalba turėtų būti užtikrinta ženkliai didesniam nukentėjusiųjų skaičiui“, – patikina Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Nijolė Meilutienė.

Konvencija užtikrintų platesnį apsaugos paketą

Ką rodo nevyriausybinių moterų organizacijų darbo praktika, šiandien Lietuvos institucijos pajėgia identifikuoti tik fizinį smurtą. „Psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto esame nepajėgūs nei identifikuoti, nei užkardinti. Pirmiausia, ką turime padaryti, tai kiekvienam nukentėjusiam užtikrinti apsaugą. Tai pagrindinė sąlyga, kad mes, specialistai, galėtume suteikti pagalbą nukentėjusiajam, o pats žmogus galėtų tą pagalbą priimti“, – Lietuvos žmogaus teisių centro surengtame forume kalbėjo Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė. Jai antrino ir Birutė Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontrolierė. Pasak jos, nors Lietuvoje veikia apsaugos nuo smurto įstatymas, numatantis tam tikras apsaugos priemones, tokias kaip baudžiamasis kodeksas ir baudžiamojo procesas, tačiau reikiamos apsaugos neužtikrina. Įmanoma įpareigoti smurtautoją nesiartinti prie aukos ar laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bet tokios priemonės gali būti skiriamos per 24 val. „Būtent pirmosios valandos ir yra svarbiausios apsaugojant nuo smurtautojo. Kad asmuo niekieno neveikiamas vėliau galėtų duoti parodymus, nebūtų įbaugintas. Stambulo konvencija numato tokius dalykus, kaip skubų nurodymą, kurį mes vadiname apsaugos orderiu, suveikiančiu iškart, kai pareigūnai atvyksta į vietą ir nustato, kad yra pakankama rizika, kad asmuo gali nukentėti dar kartą. Savo aktuose tokio apsaugos orderio neturime, nors diskutuojame apie tai nuo 2013 metų, kai pasirašėme konvenciją. Kol kas yra tik įstatymų projektai, kurie nėra iki galo pabaigti ir nepasiekia Seimo“, – sako Lygių galimybių kontrolierė. Jos mintį pratęsia ir kita Lietuvos žmogaus teisių centro surengtame forumo dalyvė. „Jei jūs paklaustumėte išprievartautos moters, kur jai gauti kvalifikuotą specializuotą pagalbą, atsakymo ko gero nebūtų. Jei mes turime specializuotus pagalbos centrus, tai jie veikia tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje. Jeigu įvyksta toks įvykis už artimos aplinkos ribų, sakome: „Atsiprašom, rūpinkis pati savo traumomis“, – sako Rugilė Butkevičiūtė, teisininkė, Moterų informacijos centro projektų vadovė, primindama, kad visi nauji įstatymai dažniausiai pasitinkami priešiškai.

Pasak jos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas taip pat, kaip ir ši Stambulo konvencija, sunkiai skynėsi kelią. „Moterų nevyriausybinės organizacijos nuo pat 1996 metų kalbėjo, kad Lietuvai reikia tokio įstatymo, tačiau iki pat 2011 metų nuolatos mums buvo kalbama, kad jokio specialaus teisės akto smurtui artimoje aplinkoje reglamentuoti mums nereikia, nes visko ir taip užtenka. Turėjom privatų kaltinimą, kuomet moterys pačios rašydavo pareiškimą, nes smurtas prieš jas nebuvo valstybinės reikšmės nusikalstama veika. Dabar prieš Stambulo konvenciją nusiteikę žmonės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą rodo pavyzdžiu, kai prieš tai taip pat dalis visuomenės jam prieštaravo“, – sako Rugilė Butkevičiūtė.

Nokautas vyrams?

Tuo tarpu advokatas Erikas Pavlovičius Stambulo konvencijoje mato kitokią nelygybę. Pasak jo, šitas visas pasiūlymas nukreiptas prieš vieną asmenį, kuris tas smurtą atlieka – vyrą. „Įstatymas gina moterį, vaiką ir galimai „gender“, kas reikštų „aš esu vyras, bet tikiu, kad esu moteris, reiškia aš esu moteris“. Pagal konvencijos preambulę mes pripažįstame, kad mūsų šalyje „smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visavertei moterų pažangai.“ Tai reiškia, kad potencialus smurtautojas yra vyras. Ir jeigu tas vyras nėra smurtautojas, jis yra potencialus nusikaltėlis, nusikalstamą sąmonę turintis asmuo, kuris jei dar nesmurtavo prieš moteris, tai jis arba nebuvo pagautas arba jis yra abstinencijoje. Tai yra dar padarys nusikaltimą. Mes kalbame apie Lietuvą, ne kitas šalis, ar moteris ir vyras pas mus nėra lygūs? Seimo pirmininkė yra moteris, Vyriausybės vadovė yra moteris. Laisvės lygos pirmininkė yra moteris. Europos parlamente turbūt yra daugiau moterų negu vyrų. Teisėjų kokia 80 proc. yra moterys. Tyrėjų ir policijos pareigūnų yra maždaug po lygiai, gal net daugiau moterų. Skaitant konvenciją susidaro įspūdis, kad sutartį rašė autorius ar autorių grupė, kurie tiesiog nekenčia vyrų. Vyrų, kurie ir galvoja, kad yra vyrai“, – svarsto advokatas, įvardindamas įstatymo kūrėjus feminizmo pakraipos žmonių grupe, kuri galimai stengiasi kažkokiais būdais padėti įsitvirtinti vienalyčių asmenų grupėms mūsų visuomenėje. Pasak advokato, Stambulo konvencijoje jis mato daug vietos galimoms interpretacijoms. „Pirmas straipsnis sako, kad reikia apsaugoti moteris nuo visų formų smurto. Tiek psichologinio, tiek fizinio, ekonominio. Ką tai reiškia – vyras nedavė atlyginimo ir jis jau smurtautojas? Gal ir netinkamas palyginimas, bet niekas nedraudžia taip interpretuoti. Ir kas tada – jau ieškinys, žala“, – klausia advokatas, duodamas ir daugiau pavyzdžių. Susižodžiavo pora. Moteris parašė pareiškimą, o pagal šitą konvenciją susitaikymas jau negalimas. Pateikia ir kurioziškų pavyzdžių. „Jei tėvas neleistų sūnui segėti kaspino, gal taip pat būtų apšauktas smurtavimu prieš vaiką?“ – svarsto advokatas. Jo nuomone, jei šalys imasi atitinkamų priemonių, kad į oficialią mokymo programą būtų įtraukta pagal kintančius besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta medžiaga moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų tarpusavio pagarbos, nesmurtinio konfliktų sprendimo ir t.t. klausimais, vaikas darželyje bus iš karto mokomas, kad vyras yra blogis, nes jei vyras būtų gėris – konvencija netektų prasmės. „Vyrus nuvaro į kampą, o moteris tampa viršesnė. Aš nežinau, ar mes su tokia konvencija nepadarysime valstybei daugiau žalos negu naudos? “– svarstė „Komentaras TV“ laidoje „Laikas pasikalbėti“ advokatas Erikas Pavlovičius.

Teisininkė E. Leonaitė nesutinka, kad pagal Stambulo konvencijos nuostatas visiems vyrams klijuojama smurtautojo etiketė. „Stambulo konvencija sako, kad valstybės narės turi imtis priemonių, keisti lyčių nuostatas, kuriomis teisinamas smurtas.Ta pati konvencija saugo ir vyrus nuo smurto artimoje aplinkoje. Klaidingai manoma, kad konvencija nukreipta tik į moterų gynybą. Joje sakome, kad ne visi vyrai yra smurtautojai. O smurtautojais tampa dėl susiklosčiusių ilgamečių nelygiaverčių santykių. Svarbu tai atliepti, nuo mažens kalbėti, kas žalingi, kas teisingi santykiai“, – aiškina E. Leonaitė.Pasak jos, konvencija neįpareigoja, kad socialinė lytis pakeistų biologinę lytį. Lietuvių kalboje sudėtinga kitaip išversti tą sąvoką. „Yra ir daugiau kalbų, kuriose nėra atitikmens apibrėžiant lytį išimtinai kaip biologinę ir kaip socialinę kultūrinę kategoriją. Tačiau anglų, prancūzų kalbos turi. Tai reiškia, kad mes turime žinoti tokią sąvoką, kad ji apima ne tik biologinę realybę, bet ir socialinę prasmę“, – sako E. Leonaitė.

Diskutuoja ir jurbarkiečiai

Nors smurto prieš moteris problemą atspindi tiek policijos suvestinės, tiek įvairios apklausos, nemažai tautiečių laikosi nuomonės, kad su smurtu kovoti Lietuvai užtenka nacionaliniu mastu veikiančių įstatymų, be tarptautinių įsipareigojimų. Nelieka diskusijų nuošalyje ir jurbarkiečiai. Kai kurie jų prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą renka parašus peticijai ir jungiasi prie organizuojamo „Šeimų maršo“, kita dalis pritaria, įžvelgdami teigiamus poslinkius kovojant su smurtu. „Mūsų laiko“ internetinėje svetainėje atlikta apklausa parodė, kad didesnė dalis joje dalyvavusių respondentų konvencijai nepritaria (59 proc.) arba nėra su šiuo dokumentu susipažinusi (9 proc.). Apie tai nuomonę išsakė ir viena iš peticijos prieš Stambulo konvenciją iniciatorė, jurbarkietė, nenorėjusi viešinti savo pavardės.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg ir viskas gerai su ta Stambulo konvencija, bet keliuose straipsniuose atsirandantys terminai: „Socialinė Lytis“, „Lytinė tapatybė“, „ atsižvelgiant į lyčių aspektą“, „nestereotipinių lyčių vaidmenys“, „Lytis - socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“ ir pan. įneša sumaišties ir dviprasmybių, kurių pagrindu bus siekiama ginti ne tik moteris... Sutinku, kad reikia siekti ir apginti smurtą prieš bet kokį Žmogų. Lygiai taip pat, kaip ir gerbti kiekvieną Žmogų, nežiūrint jo lyties, socialinės padėties, amžiaus ir t.t. Tačiau, šalia tikslo – apginti moteris prieš smurtą, glaudžiasi labai ryškūs seksualinių mažumų interesai, nestereotipinių lyčių vaidmenys, šeimos modelio pakeitimas ir pan. Lietuvoje prieš smurtą ir lyčių lygybę numatyti Baudžiamojo kodekso, Jungtinių Tautų konvencijos straipsniai. O priėmus Stambulo konvenciją būtų reikalinga keisti Lietuvos Konstituciją, kurioje apibrėžta šeimos sąvoka, nes konvencija išplečia lyties sąvoką, nes lytis, pagal konvenciją – socialiai susiformavęs vaidmuo. Biologinė lyties sąvoka nebefunkcionuoja. Abejonių kelia 14 str. kuriame rašoma, kad į „oficialią visų švietimo lygių mokymo programą būtų įtraukta pagal kintančius besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga, pvz, tokiomis temomis: moters ir vyro lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų....“, kas sudaro galimybę įvairiai veiklų improvizacijai, nuo mažiausių dienų pratinti vaikus prie „nestereotipinių lyčių“ ir pan. Manau, labai svarbu suprasti skirtumą tarp lytinio švietimo ir lytinio ugdymo. Lytinis švietimas neauklėja jauno žmogaus, o tik suteikia ankstyvo seksualinio gyvenimo skatinimą, nevaržomo sekso, lytinio malonumo propagavimo, priemonių naudojimo ir tt. Visai nekalbama apie lytinį ugdymą: valios, pagarbos priešingai lyčiai ugdymo, susilaikymą, atsakomybės prisiėmimą ir t.t. Po šiuo straipsniu atsiranda plati dirva veržtis į švietimo sistemą (ir ne tik: sporto, kultūros, žiniasklaidoje) propaguoti netradicines orientacijas, lytinį švietimą ir pan. Galbūt ši konvencija skirta mažiau išsivysčiusioms šalims, kuriose dėl papročių žalojamos moterys... Konvencijoje 12 str. dėl kultūrinių papročių, tradicijų, prietarų siūlomi pokyčiai visai neaktualūs mūsų šaliai. Tai sudaro galimybę uždrausti dalį lietuvių klasikinės literatūros kūrinių (Žemaitė, Vaižgantas, Krėvė, l. l. pasakos, ir t.t.), keisti požiūrį į tradicines šventes. O stereotipinio moters ir vyro vaidmens atsisakymas, leidžia labai įvairiai interpretacijai. Konvencijoje daug juridiškai netikslių sąvokų, kurios sukelia painiavą. Manau, kad konvencijos pagrindu bus kuriami nauji įstatymai, kur plėsis sąvokos ir pan. Tradicinėje šeimoje tėvai, tradiciškai auklėdami vaikus, galime būti suprasti, kaip neteisingai mokantys, auklėjantys savo vaikus“, – argumentus, kodėl nenori konvencijos ratifikavimo, dėsto pašnekovė iš Jurbarko.

Įpareigotų imtis veiksmų

2020 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kas penktas gyventojas (23 proc. moterų ir 12 proc. vyrų) yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, o 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų nesikreipė pagalbos. Saugumo, psichologinės pagalbos trūkumas, švietimo ir ugdymo, įstatymų spragos – pagrindinės pašnekovių įvardintos priežastys. Ar nacionaliniu lygmeniu esame pajėgūs susitvarkyti šias problemas? Skaičiai rodo, kad kol kas sekasi ne taip gerai, kai norėtųsi. Pasak Erikos Leonaitės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovės, Stambulo konvencija nėra kažkoks magiškas vaistas, bet ji svarbi, nes Lietuva prisiimtų visus įsipareigojimus imtis visų veiksmų smurto prevencijoje, apsaugoje, reagavime. Būtų sukurtas autoritetingas priežiūros mechanizmas, kurio dėka gautume ekspertines rekomendacijas dėl to, kas yra tobulintina, ką reikia keisti. Smurto aukos pagaliau turėtų visas galimybes gauti teisinę pagalbą. Prireikus būtų suteikiamas būstas, darbas, galimybė mokytis. „Tokie dalykai taptų mūsų tarptautinio įsipareigojimo dalimi“, – aiškina teisininkė. Pasak jos, ratifikavus konvenciją įgytume papildomą postūmį tobulinti esamas praktikas, tobulinti esamą reguliavimą. Ir kita vertus, neratifikavus turėsime didesnę riziką ir didesnę grėsmę, kad gali nutikti ir taip, kad bus žengiama atgal – kad bet kada gali būti susilpninti tie mechanizmai, kurie turimi dabar.

 

Straipsnis  6 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Vyriausybė atlaisvino karantino reikalavimus Joninių šventėms

Vyriausybė atlaisvino karantino reikalavimus Joninių šventėms  0

Pasivaikščioti prie užtvankos skirta pakrantės juosta, per Smukučių sodų sklypus – tik su leidimu

Pasivaikščioti prie užtvankos skirta pakrantės juosta, per Smukučių sodų sklypus – tik su leidimu  0

Baigėsi mėnesį trukęs draudimas žvejoti žiobrius

Baigėsi mėnesį trukęs draudimas žvejoti žiobrius  0

Nuskambėjo Stakių bažnyčios varpas, skelbęs šv. Antano atlaidus

Nuskambėjo Stakių bažnyčios varpas, skelbęs šv. Antano atlaidus  1

Lybiškių geležinkelio stotyje atgimusias istorijas įprasmins Tremties muziejus

Lybiškių geležinkelio stotyje atgimusias istorijas įprasmins Tremties muziejus  5

Kultūros ministerijos premija – Veliuonos kultūros centrui

Kultūros ministerijos premija – Veliuonos kultūros centrui  0

Abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – aiškėja rašinių temos

Abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – aiškėja rašinių temos  0

Asociatyvi

Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą  1

Galimybių pasas: kas keičiasi nuo birželio 1 d.?

Galimybių pasas: kas keičiasi nuo birželio 1 d.?  0

Asociatyvi

Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos  0

Būk atsargus pramogaudamas prie vandens telkinių!

Būk atsargus pramogaudamas prie vandens telkinių!  0

Asociatyvi

Vėl laisvinamas karantinas  0

Regionuose veikiančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo (rinkliavos mokėtojo) per metus nemokamai priimama iki 15 asbestinio šiferio lapų.

Aplinkosaugininkai perspėja, kas gresia už nelegalų atsikratymą asbesto šiferio atliekomis  0

Asociatyvi

Savaitgalį jau galima žvejoti kiršlius ir salačius, o žiobrių žvejyba draudžiama nuo pirmadienio  0

Asociatyvi

Dėl kelio remonto darbų mieste bus įrengti eismą reguliuojantys šviesoforai  1

Sprendžiama dėl mokinių grąžinimo į mokyklas ir testavimo

Sprendžiama dėl mokinių grąžinimo į mokyklas ir testavimo  0

Ligoninės žibuoklių pievelėje skambėjo sveikinimai medikams

Ligoninės žibuoklių pievelėje skambėjo sveikinimai medikams  3

Jurbarke – gera žinia smaguriams

Jurbarke – gera žinia smaguriams  2

Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius

Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius  0

Per parą – beveik vienas tūkstantis greičio viršijimo atvejų

Per parą – beveik vienas tūkstantis greičio viršijimo atvejų  0

Reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai, patyrę sunkumų dėl COVID-19 ligos protrūkio, gali gauti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Ūkininkams: ne tik investicinė parama, bet ir lengvatinės paskolos  0

Trečiadienį Europos keliuose – jokios tolerancijos greičio mėgėjams

Trečiadienį Europos keliuose – jokios tolerancijos greičio mėgėjams  0

Dviejų daugiabučių gyventojams pažadų neužtenka –  pavargo laukti permainų

Dviejų daugiabučių gyventojams pažadų neužtenka – pavargo laukti permainų  5

Konstitucinis teismas šiandien skelbs nutarimą dėl tiesioginių merų rinkimų bylos

Konstitucinis teismas šiandien skelbs nutarimą dėl tiesioginių merų rinkimų bylos  0

Mūsų partneriai