Sniegoniškės kaimo ūkininkai – geriausi rajone (pagerbti geriausi rajono ūkininkai)

Šeštadienį Raudonės pilyje bus pagerbti šauniausi  ir Jurbarko kraštui labiausiai nusipelnę ūkininkai. Kaip ir praėjusiais metais, Jurbarko rajone apdovanojimų iškilmės kiek atsilieka nuo Kaune įvykusios respublikinės „Metų ūkis 2018“ šventės, kurioje jau praeitą savaitgalį buvo apdovanoti ir jurbarkiečiai, prizinių vietų laimėtojai. Ūkininkai Lina ir Jonas Liubancai džiaugiasi iš laikinosios sostinės parsivežtu apdovanojimu, tačiau su nekantrumu laukia ir rytojaus šventės Raudonėje – po rudens darbų susitikę ne kasdienėje aplinkoje ūkininkai galės pabendrauti su kolegomis, renginio organizatoriais ir svečiais, paklausyti koncerto ir  pavakaroti.

 Į Sniegoniškę – pas Liubancus

Jei ne  „Metų ūkis 2018“  I-osios vietos laimėtojai ūkininkai Jonas ir Lina Liubancai, gal niekada ir nebūtume sužinoję, kad Eržvilko seniūnijos pakraštyje yra toks tarp miškų pasislėpęs kaimelis, pavadintas gražiu, žiemą menančiu pavadinimu – Sniegoniškės, kuriame darbšti šeima kuria savo – šiuolaikinės verslios žemdirbių kartos – istoriją. Beveik tris dešimtmečius puoselėjamas ūkis traukia pašaliečio akį naujais erdviais pastatais, modernia technika, preciziška tvarka ir skoningai suplanuota aplinka, tačiau labiausiai – ūkininkų gebėjimu atkakliai dirbti, strategiškai mąstyti ir protingai investuoti.  

Už Lybiškių geležinkelio pervažos tolyn tiesiąja  ir į dešinę palei miškelį ir tekančią Upynikę dirvonuojantys laukai nusėti žaliais plotais išduoda, kad čia prasideda mūsų kelionės tikslo – Liubancų šeimynos valdos. Ūkio nuo kelio nė nepastebėsi –  pastatus slepia įdubos ir miško lankstas, tačiau privažiavus artyn abejonių nelieka – čia pat  grūdų svarstyklės, nauji angarai ir erdvus namų kiemas. Akimis ieškome fermos, nes esame įsitikinę, kad pirmadienio rytmetį aplankyti ūkininkai ne tik sėja javus, bet ir augina gyvulius. Bent jau taip buvo prieš devynerius metus, kai Lina ir Jonas Liubancai gavo Metų ūkio 2009 apdovanojimą. Dabar, kaip sužinome, šitas ūkis jau išgrynintas – šeima verčiasi vien augalininkyste ir sako, kad pieno ūkis buvo didžiulė paspirtis, kol ūkis stojosi ant kojų, tačiau dabar, kai turi įsigiję visą reikalingą techniką ir įrangą grūdams sandėliuoti, gyvulių laikyti jiems nebeapsimoka – pieno ūkis  atsiperka vien iš kultūromis užsėtų ganyklų plotų.

Daugiau šventės nuotraukų rasite čia