Smurto artimoje aplinkoje nepateisina didžioji dauguma Lietuvos gyventojų

Absoliuti dauguma, 90 proc., Lietuvos gyventojų mano, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras. Daugiau kaip pusė, 58 proc., nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos niekur nesikreipė – rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Apie įstaigas ir organizacijas, padedančias smurto aukoms, žino pusė Lietuvos gyventojų, apie specializuotus pagalbos centrus – beveik kas trečias.

„Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. Tai sukelia neigiamas tiek psichologines, tiek socialines pasekmes, padeda išvengti atsakomybės  smurtautojams. Taip neturėtų būti. Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Taip dažniau atsakė respondentai, kurių šeimos mėnesio pajamos yra žemesnės nei 1200 eurų (24 proc.). Palyginus su 2022 m. atlikto tyrimo rezultatais matyti, kad šiek tiek sumažėjo dalis respondentų, atsakiusių jog yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje (buvo 20 proc.).

Dažniausiai patiriamas smurtas, Lietuvos gyventojų nuomone, yra  fizinis (jį paminėjo 11 proc.) bei psichologinis (10 proc. Lietuvos gyventojų). Tarp patyrusių smurtą respondentų fizinį smurtą paminėjo 69 proc., psichologinį smurtą – 62 proc., seksualinį ir ekonominį – po 5 proc.

Jei patyrę smurtą vyrai ir moterys vienodai dažnai minėjo fizinį smurtą (70 proc. patyrusių smurtą vyrų bei 68 proc. patyrusių smurtą moterų), tai psichologinį smurtą dažniau minėjo moterys (49 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Fizinį smurtą dažniau minėjo vyresni nei 30 metų nukentėję asmenys (73 proc. –  30-49 metų amžiaus, 74 proc. – 50 metų ir vyresni bei 43 proc. – 18-29 metų), o psichologinį – dažniau respondentai iki 30 metų (75 proc. – 18-29 metų, 59 proc. – 30-49 metų bei 60 proc. – 50 metų ir vyresni).

Fizinis smurtas dažniau minimas patyrusių smurtą kaimo gyventojų (75 proc.), o psichologinis smurtas – didmiesčių gyventojų (69 proc.).

Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį – 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.

35 proc. nukentėjusiųjų smurtą patyrė nuo buvusio sutuoktinio (-ės), 33 proc. – nuo tėvų  ar įtėvių, 13 proc. – nuo kitų kartu gyvenančių asmenų arba nuo buvusio sugyventinio (-ės). Vyrai dažniausiai patiria smurtą nuo tėvų ar įtėvių (taip atsakė 52 proc. nukentėjusių vyrų), o moterys – nuo buvusių sutuoktinių (50 proc.), buvusių sugyventinių (16 proc.), dabartinių sutuoktinių (10 proc.) ar dabartinių sugyventinių (3 proc.).

22 proc. Lietuvos gyventojų pažįsta kitus žmones, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje. Taip dažniau atsakė moterys (26 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (26 proc.), mažesnių Lietuvos miestų gyventojai (30 proc.) bei per mėnesį gaunantys mažesnes nei 1200 eurų šeimos pajamas (27 proc.). Tarp patyrusių smurtą artimoje aplinkoje net 55 proc. pažįsta ir kitus taip nukentėjusius žmones savo aplinkoje.

Pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje (2022 metais nesikreipė 59 proc.), į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi 17 proc. (2022 metais kreipėsi taip pat 17 proc.), 14 proc. kreipėsi į giminaičius, 8 proc. – į draugus. Vyrai (76 proc.) bei vyresni nei 50 metų nukentėjusieji (65 proc.) dažniau pagalbos niekur nesikreipė. Moterys (23 proc.) dažniau nei vyrai (4 proc.) pagalbos kreipėsi į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas.

49 proc. Lietuvos gyventojų girdėjo apie įstaigas ar organizacijas Lietuvoje, kurios padeda žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Apie tokias įstaigas ar organizacijas dažniau žino moterys (51 proc.), didžiausias šeimos pajamas turintys Lietuvos gyventojai (63 proc.). Tarp patyrusių smurtą respondentų apie tokias įstaigas ar organizacijas žino 54 proc.

Žinantys apie tokias įstaigas respondentai dažniausiai minėjo policiją (24 proc.), konkretaus miesto krizių centrą (19 proc.) bei konkretaus miesto moterų krizių centrą (17 proc.). Apie specializuotus pagalbos centrus, teikiančius kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, žino 28 proc. Lietuvos gyventojų.

Sumažinta tolerancija smurtui artimoje aplinkoje

Lietuvoje įvykdžius smurto artimoje aplinkoje reformą, bendromis įvairių institucijų pastangomis sukurta sistema, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones. Reformos reikšmę patvirtina duomenys – nuo 2023 m. liepos, kai pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, iki 2024  metų gruodžio 31 d. policijoje registruota beveik 82 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta beveik 32 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių.

Per šių metų sausio mėnesį registruota beveik 4 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, skirta apie 1460 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių.

Prevencija ir pagalba

Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), iš jų – 19 yra gavę valstybės finansavimą ir veikiantys 10-yje šalies apskričių.

Įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų  patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams.

Siekiant, kad visoje šalyje būtų teikiamos kokybiškos paslaugos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, parengta ir patvirtinta vieningus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa.

Svariai išaugęs finansavimas

Per pastaruosius metus lėšos specializuotai kompleksinei pagalbai teikti išaugo du kartus. Tuo metu, Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro veiklai kasmet skiriama 100 tūkst. eurų, dar 75 tūkst. eurų – Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centrui.

Be to, darbuotojų kompetencijų ugdymui ir visuomenės informuotumo didinimui smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje skirta beveik 2 mln. eurų 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšų.

Daugiau informacijos, ką daryti patyrus smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje, galite rasti čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija/#ka%20daryti%20patyrus%20smurta