Šių metų biudžeto milijonus tirpdo senos skolos

BIUDŽETĄ MAŽINA PRAĖJUSIŲ METŲ SKOLOS

Visos planuojamos šių metų išlaidos ir pajamos sudarys 80 773 tūkstančius litų. Į šią sumą yra įtrauktos ir visos iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos pasiskolintos lėšos ir skolos, susidariusios už įvairias paslaugas bei prekes.
Pasak savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, visos trumpalaikės ir ilgalaikės skolos sudaro kiek daugiau nei 16 milijonų litų. Trumpalaikiai įsiskolinimai sudaro 4,4 mln. Lt, o ilgalaikiai 12 mln. Lt.
Didžiausius įsiskolinimus – 1291,6 tūkst. Lt sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos. Už įvairias prekes ir paslaugas liko nesumokėti 1123,8 tūkst. Lt, neapmokėtų ryšių ir transporto paslaugų suma sudaro 23,6 tūkst. Lt. Po pusę milijono litų skolų teks atiduoti už komunalines paslaugas ir kitas prekes. 768,4 tūkst. Lt įsiskolinimų suma susidarė už  miesto ir gyvenviečių gatvių apšvietimą, tvarkymą bei atliekų išvežimą. Virš milijono litų praėjusiais metais neišmokėtų pinigų bus atiduota ir socialinės paramos išmokų ir kompensacijų gavėjams bei už lengvatinį keleivių ir moksleivių vežimą.
Didžiausios ilgalaikių įsiskolinimų sumos susidarė už paskolas iš Europos investicijų banko. Jos siekia 7 202,4 tūkst. Lt. O negrąžintos paskolos iš įvairių bankų sudaro beveik 5 milijonus litų.

IŠ BIUDŽETO BUS TENKINAMI TIK BŪTINIAUSI POREIKIAI

Kasmet prieš pradedant dėlioti biudžeto eilutes, savivaldybės administracija sulaukia krūvos prašymų iš visų rajono biudžetinių įstaigų su pačiais įvairiausiais norais. Kai kurie iš jų buvo atmesti iš karto, net neįtraukiant į biudžeto išlaidas, o dėl kai kurių tenkintinų poreikių turės apsispręsti rajono taryba. A. Stoškienės paskaičiavimu, šiemet į biudžetą neįtraukta įvairiausių darbų ir pirkinių suma siekė apie 8 milijonus litų.
Formuojant 2014 m. biudžeto projektą, pirmiausia buvo numatytos lėšos, reikalingos biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui  ir socialiniam draudimui.

Skirtingai nei praėjusiais metais, kai darbo užmokesčio fondui reikalingos lėšos buvo numatytos tik 11 mėnesių, šiemet tokios lėšos apskaičiuotos visiems 12 mėnesių, tačiau su 6 procentų vidutiniu darbo užmokesčio fondo sumažinimu. Tam, kad nebūtų karpomi biudžetininkų atlyginimai, savivaldybės administracija teiks siūlymą visoms biudžetinėms įstaigoms dvi savaites per mėnesį dirbti tik po 4 dienas per savaitę. Planuojama, jog tokia tvarka pačioje savivaldybėje turėtų įsigalioti jau nuo kovo 1 dienos.
Skirtingai nei darbo užmokesčiui, biudžetinių įstaigų ūkio reikmėms reikalingų pinigų, pasak A. Stoškienės, pakaks tik vidutiniškai 10 mėnesių.
2014 metų savivaldybės biudžete nėra numatytų lėšų investiciniams ar kitokiems projektams, kurių metu būtų renovuojami ar tvarkomi administraciniai pastatai. Tačiau tai nereiškia, jog tokie darbai šiais metais visiškai nevyks.
Tam lėšų, anot Finansų skyriaus vedėjos, bus gauta iš valstybės investicijų programos. Švietimo ir mokslo ministerija 800 tūkst. skyrė Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos pastato renovacijai, o už iš Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamų beveik pusantro milijono litų bus šiltinami bei remontuojami Jurbarko ligoninės, Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos centrų pastatai. Pinigų skirs ir Kultūros ministerija. Už 150 tūkst. Lt ketinama tvarkyti Viešosios bibliotekos Kartupių filialo pastatą.

KONE PUSĖ VISO BIUDŽETO BUS IŠDALINTA ATLYGINIMAMS

Kaip visada pati didžiausia biudžeto lėšų dalis atiteks švietimui. Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui planuojam skirti 36 023 tūkst. Lt, o tai sudaro 48,2 proc. viso 2014 metų biudžeto. Beveik 21 proc., arba 15 600 tūkst. Lt, atiteks įvairioms socialinėms sritims. Trečioje pagal dydį pozicijoje yra bendrų savivaldybės funkcijų vykdymas, kuriam prireiks 7 421 tūkst. Lt. Sportui ir kultūrai planuojama skirti 5 071 tūkst. Lt, sveikatos ir aplinkos apsaugai siūloma numatyti 3 998 tūkst. Lt, verslo ir turizmo skatinimui bei kaimo ir infrastruktūros objektų priežiūrai ir plėtrai kartu sudėjus bus duoti beveik 5 milijonai litų.
Kone pusė viso biudžeto lėšų, A. Stoškienės paskaičiavimu, bus išmokėta kaip darbo užmokestis. Visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams, įskaitant ir tuos, kurie darbo užmokestį gauna ne iš rajono savivaldybės, o per savivaldybei deleguotas funkcijas tiesiai iš Valstybės biudžeto, prireiks kone pusės viso metinio biudžeto – daugiau nei 40 mln. Lt.
Štai pavyzdžiui iš 125 000 litų numatytų skirti Savivaldybės kontrolierių tarnybai, net 92 100 tūkst. litų teks darbo užmokesčiui, o dar kiek daugiau nei 28 tūkstančiai litų bus sumokėta socialinio draudimo įmokoms padengti. Visoms kitoms išlaidoms šiai tarnybai liks vos kiek daugiau nei 4 000 litų.
Panašiomis proporcijomis lėšos dalinamos ir mero bei tarybos institucijoms išlaikyti skirtoje biudžeto projekto eilutėje. Iš numatomų skirti 5 388 tūkst. litų darbo užmokesčiui norima skirti 155 tūkst. Lt.  Tarybos posėdžių organizavimui, mero fondui, dalyvavimui Lietuvos savivaldybių asociacijos veikloje ir pasirengimui rinkimams numatoma išleisti per 263 tūkst. Lt, tuo tarpu transporto išlaidoms turės pakakti kiek didesnės nei 72 tūkst. Lt sumos, o ūkinėms išlaidoms 48 tūkst. Lt.
Savivaldybės administracijai ir visam aparatui išlaikyti planuojama skirti beveik pustrečio milijono litų. Iš jų darbo užmokesčiui prireiks kiek didesnės nei 1 400 tūkst. Lt.
Atskirų administracijos skyrių darbuotojų atlyginimams reikalingų pinigų sumos svyruoja nuo pačios mažiausios 84 tūkst. Lt, numatytų skirti Kultūros skyriui, iki 2 086 tūkst. Lt, planuojamų išdalinti Ūkio ir turto skyriuje dirbantiems specialistams.
Daugiau nei pusę visų iš rajono biudžeto gautų lėšų darbo užmokesčiui planuoja paskirti ir savivaldybei priklausančios įstaigos Jurbarko Turizmo ir verslo informacijos centro vadovai. Iš jiems numatomų skirti 123 tūkst. Lt, 61 tūkst. Lt reikalinga atlyginimams.

GATVIŲ APŠVIETIMUI IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TVARKYMUI LIKS TIK TRUPINIAI

Miesto ir gyvenviečių gatvių apšvietimui biudžete yra numatyta skirti 400 000 litų, nors projekto rengėjų buvo prašoma skirti 20 000 Lt didesnę sumą. Ketvirtadaliu mažesnė suma skirta ir miesto infrastruktūros priežiūrai ir tvarkymui. Šiais metais dviračių takų, miesto fontanų ir prieplaukų eksploatavimui skirta 70 000 litų. Beveik milijonas litų ketinama skirti viešųjų erdvių tvarkymui bei priežiūrai, tačiau vargu ar šios sumos pakaks visoms viešosioms erdvėms, kurių su lig kiekvienais metais daugėja.
Daugiabučių namų kiemų, gatvių šulinių remontams bei kitiems darbams atlikti turės pakakti 90 000 litų. Iš viso į Jurbarko miesto infrastruktūrą ir jos remontą bei priežiūrą šiemet bus investuoti kiek daugiau nei 2 milijonai litų.
Rajono seniūnijų komunalinėms išlaidoms padengti, priklausomai nuo seniūnijų dydžio bus skirta nuo 20 iki 40 tūkst. Lt.
Nedidelės – iki 20 000 litų sumos siūlomos skirti tęstinėms programoms įgyvendinti. 10 000 litų bus atseikėta pasirengimui Jurbarko miesto 755 jubiliejiniams renginiams, o 15 000 litų planuojama skirti mieste esančių stebėjimo kamerų eksploatavimui.
Visai mūsų rajone esančios infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programai planuojama skirti 3 681 319 Lt.
Kurios biudžeto projekto eilutės bus pakoreguotos, o kurios išbrauktos, priklausys nuo rajono politikų, tačiau jau dabar aišku, jog lengvų metų biudžetas tikrai nežada, juolab, kad Vyriausybė, siekdama nuo 2015 metų įsivesti eurą, jau metų pradžioje leido savivaldybėms aiškiai suprasti, jog mažiausiai iki metų vidurio, jokių papildomų lėšų tikėtis neverta. O kas visų laukia antroje metų pusėje, parodys netolima ateitis.

O negrąžintos paskolos iš įvairių bankų sudaro beveik 5 milijonus litų (taip pat gali būti naudingas skolų išieškojimas).