Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas docentas daktaras Eduardas Budrys LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad šiuo metu yra pats širšių aktyvumo pikas ir, anot jo, tai natūralus gamtoje vykstantis procesas. Širšių aktyvumą įvertinęs gamtininkas pataria neskubėti jų naikinti iš savo gyvenamųjų vietų. „Į jas žiūrėčiau kaip į ateivius – vieni su jais kariauja, o kiti bando sugyventi“, – šypsosi mokslininkas.

Vasaros pabaigoje – gausiausias lizdas

Daktaras E. Budrys aiškina, kad širšių pagausėjimas pastaruoju metu yra natūralus šių vabzdžių vystymosi laikas. Gyventojai įkyriomis širšėmis skundžiasi tiek gamtoje, tiek kaimuose, tiek ir mieste.

Stiprių kvapų genamos širšės pro atidarytus langus patenka į gyvenamuosius namus, o mieste jos prisistato vos tik kavinėje prisėdus išgerti kavos ar kažką suvalgyti. Anot mokslininko, būtent vasaros pabaiga yra tas piko metas, kuomet širšių lizdai zvimbia aktyviausiai.

„Pavasarį lizdą įkuria patelė-motinėlė. Širšių lizdas per vasarą auga ir dabar, vasaros pabaigoje, jis būna pats didžiausias – jame daugiausiai darbininkių. Dėl to žmonės daugiausiai jų ir pastebi tokiu metu“, – pasakoja gamtininkas.

Bitės – agresyvesnės

Daugelis esame linkę manyti, kad bitės, nešančios medų, yra draugiškos, o štai širšės yra tarsi piktosios bičių pusseserės. Anot mokslininko, viskas yra truputėlį kitaip.

„Kai širšės lanko mus prie stalo ir ieško kažką suvalgyti ar nusinešti šašlyko gabalėlį į lizdą lervoms pamaitinti, ar ieško kažko saldaus savo pačių maistui, tai jos tikrai mūsų negels, jei tik mes patys jų neprispausime. Širšė gelia tik prispausta, priminta arba, pavyzdžiui, gerdami kažkokį gėrimą iš skardinės, mes jos nepamatome ir suspaudžiame savo lūpomis. Tuomet ji tikrai įgels. Taigi, gamtoje geriau iš skardinės negerti – tiesiog perpilkime gėrimą į permatomą stiklinę, kad matytume, ką geriame“, – pataria laidos svečias.

Jei kalbėti apie agresyvumą, toliau tęsia mokslininkas, tai bitės prie savo lizdo yra kur kas piktesnės už širšes! O ir ne veltui, mat turi ką saugoti.

„Bitės turi medaus atsargas, kurias ir saugo. Be to, bitės daug aršiau reaguoja į prakaito kvapą, – pabrėžia E. Budrys.

Rankų mosikavimas pridarys tik dar daugiau bėdos

Ką daryti, jei vis tik širšė įgelia? Pasak mokslininko, pavojingiausias širšės įgėlimas yra alergiškiems žmonėms.

 „Jei jūs tikrai žinote, kad esate alergiškas, naudinga su savimi turėti vienkartinį adrenalino injekcijos švirkštą. O daugumai žmonių širšių įgėlimai nėra pavojingi. Kai jos skraido aplink maistą, mums reiktų tiesiog nereaguoti arba jas nuvyti – tuo metu jos tikrai negels“, – praktiškus patarimus dalina GTC docentas.

Nuvyti širšes galima ir nebūtinai atsargiai – tą daryti, anot E. Budrio, galima ir gan aršiai. Svarbiausia, įspėja pašnekovas, kad vabzdžiai nebūtų prie savo lizdo.

 „Jei jau esame prie širšių lizdo, tada taip, reiktų vengti staigių judesių, – sako jis. – Jei širšės mus užpuolė, tai jokiais būdais nereikia mosikuoti rankomis, bandant jas nuvyti, o atvirkščiai – susigūžti, užsidengti veidą kapišonu ar apykakle ir pridengti ant kūno turinčius blizgančius daiktus, tokius kaip žiedus, laikrodžius, akinius, įvairius papuošalus. Širšės, užpuolusios plėšrūną, stengiasi gelti į akis, o blizgantys tamsūs daiktai jas vilioja.

Kariauti ar sugyventi?

Ką daryti jei savo gyvenamojoje aplinkoje aptikome širšių lizdą? Ar reiktų patiems imtis jo likvidavimo? Laidos svečias pataria į kiekvieną situaciją pažiūrėti individuliai. Pasak jo, būna situacijų, kada reiktų lizdą iš žmonių gyvenamosios aplinkos patraukti, ypač jei auga smalsūs ir visur pirštus kišantys maži vaikai. Vis tik mokslininkas pataria geriau gerbti ir išmokti sugyventi su šiais vabzdžiais, o ne kariauti su jais.

Draugiškai sugyventi su vabzdžiais kviečiantis E. Budrys dar kartą primena, kad jei patys neužgausime širšių ir vapsvų, tai jos pirmos žmogaus niekada nepuls. Mokslininkas taip pat primena ir vienintelę išimtį – per daug priartėdami prie širšių lizdo natūraliai iššauksime jų gynybinį instinktą ir rizikuosime būti sugelti.