Siaubą kėlė milžiniška širšių kolonija

Į „Mūsų laiko“ redakciją kreipėsi viena nevilties apimta Greičių kaimo gyventoja. Jos sodyboje antrame aukšte virš vaikų kambario langų įsikūrė milžiniška širšių kolonija. Tokia didelė, kad dienomis iki pat nakties nuo jų keliamo krebždėjimo buvo neįmanoma ištverti, ką jau kalbėti apie mokymąsi. Moteris guodėsi, kad liaudiški patarimai, kaip jas galima išnaikinti įvairiomis priemonėmis ar insekticidais, šiuo atveju visiškai netinka, nes aiškiai matomo kokono, kurį būtų galima nudaužti, nėra, jos tiesiog gyvena sienoje, kurios gipso kartono sluoksnis beveik ties visu langų ilgiu yra labai suplonėjęs, matyt, širšių pragraužtas. Skaitytoja baiminasi vieną dieną jų sulaukti  kambaryje. Patekti iš išorės ir išpurkšti antro aukšto namo plyšius, pro kuriuos šie gyviai įlenda, ji neturi jokių galimybių, beje, tai darant be specialių apsaugos priemonių galima sulaukti labai nemalonių pasekmių.

Pasak skambinusios moters, šis didžiulis spiečius atsirado pamažu. Prieš porą mėnesių ji pastebėjusi vieną kitą vabzdį, įskrendantį į virš lango tik šiemet atsiradusius plyšelius, tačiau jokių nepatogumų jie nekėlė. Po kurio laiko išgirdo nedidelį krebždesį kambario sienoje. Tačiau didžiausias siaubas apėmė prieš pat mokslo metų pradžią grįžus su vaikais po vasaros atostogų. Širšės ėmė daugintis taip greit, kad jų keliamas triukšmas buvo girdėti visame name, o sieną toje vietoje galėjai panorėjus pirštu pradurti.       

Redakcijos darbuotojai pasiteiravo įvairių institucijų Jurbarke, ką tokiu atveju daryti. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininką pavaduojantis vyr. vet. gydytojas inspektorius Antanas Martinaitis sakė, kad jų darbuotojai tokių problemų nesprendžia ir niekuo padėti negali. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus patvirtino tą patį – jie neturi tokių įgaliojimų. „Anksčiau mes būdavome kviečiami naikinti širšių, vapsvų ir kt. lizdus sunkiai prieinamose vietose. Dabar tik išskirtiniu atveju, jei senyvo amžiaus, turintys neįgalumą žmonės ar mažamečiai vaikai būtų užpulti, galėtume pagelbėti. Šiemet dar nesulaukėme tokių iškvietimų. Jūsų papasakotoje istorijoje tikrai niekuo negalime padėti“, – sakė viršininkas.

Nenudžiugino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros viršininkas Andrius Šašys – patarė kreiptis į specialiąsias tarnybas. Deja, tokių Jurbarko rajone nėra, tad šiai skaitytojai galėjome patarti skambinti į širšių lizdus naikinančias įmones. Artimiausia yra Kaune. Beje, jos paslaugos gali kainuoti iki 100 eurų.  

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis sako, kad norint išvengti šių ir kitų vabzdžių kaiminystės reikia vengti atvirai kompostuoti maisto atliekas, ypač saldžias – kriaušes, obuolius ir kt.: „Jei širšėms ar vapsvoms bus pakankamai maisto, bus ir jų lizdų. Net jei patys nepaliekat tokio maisto, gali „pasitarnauti“ netvarkingi kaimynai, neturintys uždarų komposto dėžių, ar laiku neišvežami šiukšlių konteineriai, pilni atliekų.“

Regioninio parko ekologo vyr. specialisto Raimundo Giedraičio teigimu, vapsvų šiemet buvo kur kas daugiau, nei 2017 m. vasaros pabaigoje ir tai savaime suprantama, nes praėjusi vasara buvo vėsi ir drėgna, o tai reiškia, šilumamėgiams vabzdžiams nepalanki. Širšės tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje yra pačios didžiausios ir agresyviausios vapsvos. Jos dažniausiai ir įsikuria šalia žmonių – ūkiniuose, o kartais ir gyvenamuose pastatuose ir karštomis vasaromis gali kelti grėsmę savo agresyvumu alergiškiems šių vabzdžių nuodams žmonėms – įkandimas gali būti mirtinas.

„Kaip rodo mano atlikti stebėjimai, vapsvos ir netgi jų giminaitės širšės, nėra jau tokios agresyvios, todėl neskriauskim jų ir be būtino reikalo nenaikinkim lizdų. Na, jei jos įsikūrusios pas mus labai netinkamoje vietoje, vis dėlto rodo agresyvumą, tada kvieskime specialistus, kurie žino, kaip su jomis elgtis“, – teigia R. Giedraitis.

Pabaigai. Netrukus po skambučio į redakciją minėtoji laikraščio skaitytoja kreipėsi į pažįstamą profesionalų bitininką Ovidijų Jasinską, „Medaus slėnio“ šeimininką, kuris, atvykęs vakare į sodybą, išvydo neįtikėtiną vaizdą. Vaikų kambaryje pridėjus ranką prie sienos ši buvo tiesiog karšta nuo ten įsimetusio lizdo veiklos. Teko ardyti ploną ten likusį vidinį sienos paviršių ir krapštyti jas lauk. Širšių buvo tiek, kad papurškęs insekticidine priemone, surinko kupiną skalbiniams skirtą vonios dubenį. Pasisekė, kad tarp kritusiųjų buvo ir lizdo motinėlė. Pasak Ovidijaus, širšės išardė ir išnešė lauk po gabaliuką visą apšiltinimo sluoksnį ir pasidarė ten „namus“. Daug matęs vyras pasakojo, kad uždelsus dar bent porą dienų šių gyvių būtų atsiradę dešimtis kartų daugiau ir pasekmės taptų neprognozuojamos. Tokį didelį lizdą namo sienoje jis matė pirmą kartą ir patarė visiems, kurie aptiko panašų darinį, nedelsiant kreiptis į specialistus.