Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms: atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų

Antradienį Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2023 m. bus laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami. Akcizu apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės. Nuo 2025 m. atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didės.

„Lietuva šiandien žengia atsinaujinančios energetikos plėtros keliu. Atsinaujinanti energetika kuria tūkstančius naujų darbo vietų, sektorius pritraukia milijardines investicijas, pradeda veikti tarptautiniu mastu konkurencingos įmonės. Šio įstatymo priėmimas leidžia mums nuosekliai eiti pirmyn atsisakant iškastinio kurio iki 2030 m., sukuria investicinę aplinką mūsų ekonomikai transformuotis“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministro teigimu, šiai pertvarkai Lietuva yra pasiruošusi. Gyventojams išdalinta 46 mln. eurų valstybės paramos keisti taršius šildymo katilus, 40 mln. eurų saulės elektrinėms ant stogų įsigyti, milijardai eurų skirti pastatų renovacijai. Sukurtos paramos schemos ir pramonei transformuotis. Ji uždirbs eksportuodama atsinaujinančią energiją į kitas šalis, ir mums nereikės kasmet mokėti beveik 6 mlrd. eurų už importuojamą iškastinį kurą, elektrą.

Jei Lietuva iki 2030-ųjų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. šaliai gresia 360 mln. eurų baudos.

Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. į benzinui, žibalui, dyzelinui, šildymui skirtiems gazoliams, naftos dujom ir dujiniams angliavandeniliams, akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms dujoms taikomus akcizų tarifus bus įtraukta CO2 dedamoji, proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą, ir ji kasmet proporcingai didės. Tai ilgainiui skatins atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė.

Lengvatiniai tarifai kol kas liks galioti žemės ūkio technikai naudojamam žaliajam dyzelinui ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos. Šildymui, taip pat grūdų džiovinimui naudojamam raudonajam dyzelinui nustatomas 60 Eur/1000 l akcizo tarifas, kuris susilygina su žaliojo dyzelino tarifu.

Nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jis padidės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą. Didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augins po 4–6 ct/l. Nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą didins po 3 ct/l kasmet.

Namų ūkiams, šildymui naudojantiems gazolius, bus teikiamos finansinės subsidijos keisti šią kuro rūšį kita mažiau taršia, skatinant įsirengti penktos kartos biokuro katilus ar šilumos siurblius, o tie, kurie turi galimybes, – jungtis prie centrinio šilumos tiekimo tinklų.

Bus nustatyti ir didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms, kadangi sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes jos taps viena pigiausių šildymo alternatyvų. Taip norima paskatinti vartotojus nesirinkti šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.

Palaipsniui mažinant taršiausio iškastinio kuro patrauklumą, artimiausią dešimtmetį žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai iš fondų ir programų bus skirta apie 6 mlrd. eurų. Į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, apie 1,5 mlrd. investicijų teks viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrai.

Nustatytas akcizų tarifų didinimas atitinka Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.