Saviizoliacijoje esančių asmenų norai – nuo šokoladuko iki pašnekesių iš nuobodulio

Baigiasi septintoji karantino savaitė, paskelbta Vyriausybės kovo 16 dieną dėl COVID-19 viruso. Daugiau nei 70 mūsų rajono gyventojų šis laikotarpis dar reiškia ir pasibaigusį saviizoliacijos, kurį jie praleido Jurbarko rajono savivaldybės suteiktose patalpose, laiką. Galimybe gauti ne tik nemokamą nakvynę, bet ir maitinimą, galėjo pasinaudoti visi sugrįžusieji iš užsienio bei neturėję saviizoliacijos reikalavimus atitinkančių sąlygų savo namuose.  

Rūpintis visais su saviizoliacija susijusiais klausimais buvo pavesta Jurbarko švietimo centro direktorei Jurgitai Voroninienei, kurią patys pirmieji skambučiai su įvairiausiais klausimais pasiekė jau kovo 19 dieną, vos tik paskelbus specialų telefono numerį. „Pirmasis skambutis buvo iš Dublino. O tiksliau, iš ten buvusio vieno jurbarkiečio mamos, kuri domėjosi, ką tiksliai turėtų daryti jos sūnus, grįžtantis iš Airijos į Lietuvą“, – prisiminė J. Voroninienė.

Po šio pokalbio, pasak jos, pasipylė visa eilė skambučių iš kitų šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei Jungtinės Karalystės. Visų klausimai buvo beveik vienodi – „ką jiems toliau daryti?“.

Paskambinusieji pasakojo pačias įvairiausias situacijas. Vieni sakėsi gyvenantys kartu su tėvais ir baimindamiesi juos užkrėsti nenori parvažiuoti į namus. Kiti tikino namuose turintys atskirą kambarį, kuriame galėtų saugiai izoliuotis, treti domėjosi, ar iš viso būtina saviizoliacija, ir tik sulaukę teigiamo atsakymo tikslinosi privalomas sąlygas ir aiškinosi taisykles, kurios, pasak J. Voroninienės, keitėsi kone kasdien.

„Iš pradžių buvo leidžiama saviizoliuotis atskirame kambaryje, vėliau atsirado reikalavimas, kad patalpose, kuriose apsigyvena toks asmuo, būtų atskiras tualetas ir vonia, todėl parvažiuojantys žmonės arba jų artimieji nuolat teiravosi informacijos, kurią ir mes patys kasdien tikslinomės. Kartu su savivaldybės vadovais kasdien sekiau priimamus Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos priimamus nutarimus, aktus bei jau galiojančių pakeitimus, kad galėčiau suteikti teisingą ir išsamią informaciją“, – pasakojo J. Voroninienė.

Tiesa, nors kiekvieną parvažiavusį iš užsienio registruodavo įvažiuojant į Lietuvą ir buvo privalu nurodyti adresą, kur jis apsistos per artimiausias dvi savaites, anaiptol ne kiekvienas apie tai informuodavo savivaldybę. Maža to, pasienio punktuose arba kitose parvykimo į Lietuvą vietose buvo nurodoma, jog asmuo izoliuosis Jurbarke, tačiau nurodydavo tokius adresus, kokių iš viso nėra.

„Pačiomis pirmosiomis karantino dienomis sulaukiau skambučio iš Tauragės visuomenės sveikatos centro su klausimu, ar pas mus yra registruotas iš užsienio parvykęs pilietis, gyvenantis Žibuoklių gatvėje? Nors asmens pavardė man pasirodė negirdėta, tai, jog tokios gatvės mūsų mieste nėra, žinojau tikrai“, – kuriozišką situaciją, patvirtinančią, jog ne kiekvienas parvažiavęs iš užsienio buvo sąžiningas, pasakojo J. Voroninienė.

Sąlygomis nesiskundžia

Iš viso per 7 karantino savaites į Jurbarko rajono savivaldybę jau kreipėsi daugiau nei 100 asmenų. Dar 8 yra pakeliui į namus. Iš jų beveik pusė pareiškė norą saviizoliacijos laikotarpį praleisti savivaldybės skirtose patalpose.

Saviizoliacijai paruoštos kelios vietos. Dvi pačiame Jurbarko mieste – Barkūnų gatvėje esančiuose Nakvynės namuose ir A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos bendrabutyje. Dar viena vieta – Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos bendrabutis.

Visą straipsnį skaitykyte balandžio 30 dienos numeryje.