Sausra pakoregavo javapjūtės pradžią ir derlių

Šių metų javapjūtė mūsų šalyje prasidėjo birželio mėnesį, Jurbarko rajone – liepos pirmąją savaitę. Pagal tai, kaip augalai augo ir vystėsi užklupus karštiems vasaros orams, jau vasaros pradžioje buvo galima spėti, kad jie subręs anksčiau negu įprastai. Dabar, kai dalis grūdinių kultūrų nuimta, ūkininkai drąsiau dalijasi savo pastebėjimais apie subrandintą derlių ir skaičiuoja gamtos padarytus nuostolius. 

Eržvilko seniūnijos specialistas Antanas Giedraitis patvirtina, kad žemdirbiai kombainais į laukus išvažiavo liepos pradžioje, dviem savaitėmis anksčiau nei įprastais metais. „Kiek mačiau, jau kuris laikas nuiminėja žieminius rapsus, kvietrugius. Grūdai nuo karščio smulkesni. Didžioji žieminių kultūrų dalis žuvo, vasariniai nukentėjo nuo sausros“, – pasakoja specialistas. Duomenų, kiek pasėta, nupjauta ar nukulta, seniūnija neturi, nes ūkininkai neskuba deklaruoti. Nors javapjūtė dar tik prasideda, gero derliaus po tokios sausros  nesitikima.

Pašaltuonio kaime ūkininkaujantis Donatas Jackis jau nukūlė žieminius rapsus, žieminius kviečius. „Nedaug po žiemos rapsų tebuvo likę. Daugiau kaip pusę sunaikino elniai. Pirmi metai tokie, kad nugraužtų želmenis. Elnių populiacija labai padidėjo, todėl taip agresyviai elgiasi. Pasėjom apie 80 ha, o nukūlėm vos 30“, – pasakoja ūkininkas, pasidžiaugdamas bent tuo, kad išlikusių rapsų derlius neprastas.

Ūkininkas iš hektaro prikūlė apie 3 tonas. „Žieminių rapsų kokybė gana gera. Džiovinti jų beveik nereikėjo, nes karšti orai atitinkamai padarė savo darbą“, – sako D. Jackis. Ūkininkui teko atsėti ir didelę dalį žieminių javų, kuriuos per porą dienų nupjovė. Derlius bent 30 proc. mažesnis nei būdavo anksčiau. „Tai dėl užsitęsusios sausros taip. Antradienį kūlėme, sausi grūdai, net džiovinti nereikėjo. Dabar sandėliuojame žieminius kviečius, o kitką  stengsimės išvežti į uostą,“ – sako ūkininkas, atviraudamas, kad vasarinių kultūrų derlius bus tikrai prastesnis nei žieminių, nes sausra padarė didžiulę žalą, kaip reikiant išretindama pasėlius.

Tuo tarpu grūdų supirkimo kaina, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra didesnė, bent 15–20 eurų. Pasak pašnekovo, žemdirbiai, pernai buvo pasidarę išankstines sutartis ir fiksavę kainas, šiek tiek pralošė. Šiuo momentu kaina didesnė, nei fiksuota išankstinėse sutartyse.

Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: žieminiai javai natūraliai subrendo anksti, grūdai sausi. Grūdų supirkimo kaina gana nebloga. O anksti nukūlus derlių ūkininkai turės daugiau laiko paruošti dirvas žieminių rapsų sėjai.