Saulės smūgių Jurbarko ligoninėje kol kas nediagnozuota

Į Lietuvą atkeliavus karščio bangai ligoninių priėmimo skyriuose padaugėjo pacientų, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Ne išimtis ir Jurbarko ligoninė. Pasak VšĮ „Jurbarko ligoninė“ vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinos reikalams Rūtos Lukšienės, čia taip pat jaučiamas pacientų pagausėjimas: vieną dieną šis srautas būna didesnis, kitą- šiek tiek mažesnis.

Karščius iškęsti sudėtinga net ir sveikam žmogui, o širdies ligomis sergantiesiems kaitrios vasaros dienos gali sukelti ir rimtesnių sveikatos problemų. „Pacientai turi tikrai įvairių problemų ir nusiskundimų, tačiau dažniausiai skundžiaisi širdies negalavimais ar padidėjusiu kraujo spaudimu. Dauguma jų tiesiog neišgeria reikiamo kiekio skysčių, todėl blogiau jaučiasi. Na, o kalbant apie saulės smūgius, per šiuos karščius, jų dar nesame diagnozavę“, - „Mūsų laikui“ sakė specialistė.

Pasak R. Lukšienės, karščiausiu paros metu geriau neiti iš namų, rinktis pavėsį. O jeigu jau kur nors susiruošėte, tuomet nepamirškite galvos apdangalo. Turėtų būti ir atitinkama apranga. „Galbūt vyresnio amžiaus žmonės mėgsta šilčiau apsirengti (gal saugosi nuo saulės), tačiau svarbu, jog rūbai būtų pralaidūs orui, kad oda galėtų kvėpuoti“, - sako ji. Patariama dėvėti šviesius, natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.

Specialistai taip pat pataria riboti fizinį aktyvumą bei buvimo karštyje trukmę - fizinius darbus atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti. Darbdaviai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų. Žmonės, dirbantys lauke, ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius: kuo sunkesnis darbas dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą bei išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant. Darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. Reikėtų vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Reikia nepamiršti vartoti skysčių, kurie ypatingai svarbūs mūsų organizmui. Sakoma, kad per dieną reikėtų išgerti iki 2 litrų skyčių, o karštuoju metų laiku dar daugiau. R. Lukšienės teigimu, širdies ligomis sergantiems pacientams skysčių perteklius gali būti rizikingas, todėl viską reikia vertinti individualiai. „Mes taip pat rekomenduojame skysčių išgerti iki 2 litrų per dieną. Kiti pacientai net ir vieną litrą, būdavo, sunkiai išgeria. Karštomis dienomis svarbiausia skysčių gerti daugiau nei įprastai pacientas vartoja vandens“, - pataria R. Lukšienė. Pastarosios taip pat pasiteiravome, kokį vandenį geriausia gerti - paprastą ar gazuotą. Gydytojos teigimu, geriausias - paprastas vanduo, mat gazuotas nėra labai sveikas dėl savo angliarūgštės poveikio.

Vyraujant karštiems orams pabrėžiame, kad netausojant sveikatos kyla rizika gauti saulės arba šilumos smūgį. Primename, kad šilumos (perkaitimo) ir saulės smūgį dažniausiai sukelia ilgas buvimas karštyje arba liga. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių ar daugiau, tada organizmas nebepajėgia pakankamai savęs atvėsinti. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Saulės smūgis dažniausia ištinka, kai nepridengus galvos ilgai būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Šilumos (perkaitimo) ir saulės smūgių požymiai - galvos svaigimas, pykinimas, kartais vėmimas, pakilusi kūno temperatūra, sausa ir paraudusi oda, pagreitėjęs pulsas, sąmonės netekimas. Netikėtas sveikatos pablogėjimas gali ištikti bet kur, todėl labai svarbu mokėti teikti pirmąją pagalbą. Ištikus saulės ar šilumos smūgiams reikia pernešti nukentėjusįjį į vėsesnę vietą, atvėsinti pažastis ir kirkšnis drėgna vėsia medžiagos skiaute, duoti jam šalto vandens, gerti pamažu, po mažą gurkšnelį, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldyti į stabilią šoninę padėtį ir stebėti būklę.