SAM: svarstoma, kad privalomas kaukių dėvėjimas galėtų likti tik sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose bei viešajame transporte

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė pabrėžė, kad ministerijoje svarstoma apie galimybę atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose su tam tikromis išimtimis.

„Šiuo metu diskutuojame apie tai, kad Lietuvoje galima svarstyti kaukių privalomumo klausimą, jį perkelti į rekomendacinį lygį, paliekant privalomą kaukių dėvėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir viešajame transporte“, – sako L. Ašoklienė.

Ji priduria, kad panaši tendencija stebima ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

„Pasižiūrėjus tarptautinę situaciją, šalys yra susiskirstę į tris grupes: pirmoji grupė, kur kaukės yra neprivalomos, antroji, kur kaukės yra neprivalomos su tam tikromis išimtimis slaugai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir viešajam transportui, trečioji grupė, kur kaukės yra privalomos uždarose patalpose“, – tikina SAM atstovė.

Specialistės teigimu, omikron banga Lietuvoje slūgsta, tačiau neramina tai, kad paskutiniosiomis dienomis stebimas situacijos stabilizavimas, o užsikrėtimo skaičiai mažėja lėtai.

„Vidutiniškai registruojame apie 4 tūkst. atvejų per dieną. Per dieną atliekame apie 15 tūkst. tyrimų, tačiau teigiamų testų procentas yra pakankamai aukštas – 45 proc. Tačiau tai susiję su tuo, kad tas testavimas yra tikslinis, mes testuojame simptominius atvejus, tai reiškia, kad kas antram žmogui, kuris pajautė į COVID-19 panašius simptomus, jam yra nustatomas COVID-19“, – teigia ji.

L. Ašoklienė priduria, kad COVID-19 šiuo metu nekelia didelės grėsmės sveikatos apsaugos sistemai. Anot jos, situacija ligoninėse – stabili.

„Šiuo metu ligoninėse turime virš 1,3 tūkst. hospitalizuotų asmenų, reanimacijose šiuo metu turime virš 60 COVID-19 pacientų užimtų lovų. Šis rodiklis mažėja. Sunkių atvejų, kada reikalinga hospitalizacija, gydymas reanimacijos skyriuose, turime nedaug. Į ligonines patenka apie 3 proc. užsikrėtusiųjų, kai ankstesnių bangų metu šis rodiklis siekė iki 10 proc.“, – pabrėžia SAM atstovė.

Dulkys: Dirbsime keturiomis kryptimis, kad išeitume iš ekstremaliosios situacijos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys posėdyje pabrėžė, kad pagrindiniu tikslu turėtų išlikti tai, kad ateityje gyventojai karantinų ir uždarymų nepatirtų.

„Svarbiausia, kad labiausiai plintanti omikron atmaina atsitrenkė į vakcinacijos sieną, tas pasiektas imunizacijos lygis veikia teigiamai. Lietuvoje turime apie 90 proc. suaugusiųjų imunizaciją. Pagrindinė žinutė, kad vakcinos leidžia išvengti hospitalizacijų, reanimacijų ir mirčių, tą jos įrodė“, – tikina ministras.

A. Dulkys teigia, kad yra identifikuotos 4 kryptis, kuriomis dirbant Lietuva išeitų iš ekstremalios situacijos.

„Reikia susižiūrėti finansavimo klausimus, dėl testavimo, dėl gydymo, dėl vakcinacijos, reikia decentralizuoti testavimo sistemą, susitarti dėl mobilių punktų veiklos, susitvarkyti teisės aktus, nes kai kurie sprendimai turėtų nebe operacijų vadovo, o sveikatos apsaugos ministro“, – pirmąją kryptį apibūdina jis.

Antroji kryptis, anot ministro, turėtų būti darbas su sekoskaita.

„Reikia galvoti apie duomenų skelbimą, atrankinę diagnostiką“, – pabrėžia ministerijos vadovas.

Trečioji – pasiruošimas tam, jeigu atsirastų nauja atmaina, o atvejų skaičiai vėl šoktų į viršų.

„turi būti prevenciškai pasiruošta, ką darytume, jeigu atsirastų naujų mutacijų, jeigu grėsmingai pradėtų augti sergamumas“, – tikina A. Dulkys.

Ketvirtoji kryptis – Lietuvos indelis į vakcinaciją pasaulyje.

„Lietuvos indelis į vakcinacijos procesus už Lietuvos – valstybės dalyvavimas visose tarptautinėse programose, Europos Komisijos mechanizmuose, siekiant pagelbėti kitoms valstybėms visame pasaulyje. Kol nebus vakcinuota kritinė masė gyventojų, virusas judės“, – pabrėžia ministras.