Šalies savivaldybių indeksas: Jurbarko rajonui yra ir gerų, ir blogų žinių

Paskelbtas šalies savivaldybių indeksas pateikė ir gerų, ir blogų žinių apie Jurbarko rajoną. Pastarasis mažųjų savivaldybių reitinge įvertintas geriau nei praėjusiais metais, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį ir ryškiausius rajono skaudulius. Tie skauduliai - vienas aukščiausių nedarbo lygių Lietuvoje, šalies vidurkį lenkiantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius bei menkas ekonominis aktyvumas - verslo liudijimų kaina ir žemės mokesčiai tarp aukščiausių.

Šiųmetiniame Lietuvos savivaldybių indekse, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Jurbarko rajonas šiemet užėmė aukštesnę vietą nei praėjusiais metais – šiemet 40-45 vietą dalijasi su Raseinių, Varėnos, Visagino, Lazdijų ir Molėtų rajonų savivaldybėmis. Priminsime, kad 2018 metų savivaldybių reitinge Jurbarko rajonas užėmė 50-51 vietas iš 54-ių.

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Kas mažina rajono patrauklumą

Pagal patrauklumą gyventojams Jurbarko rajonas lenkia 20 savivaldybių, pagal patrauklumą investuotojui – 12. Jurbarko rajono patrauklumą mažina per dideli mokesčiai ir vienas aukščiausių Lietuvoje nedarbo lygis bei didelis pašalpų gavėjų skaičius. Pagal atliktą tyrimą, nedarbo lygis, siekęs 14 proc., savivaldybėje buvo vienas aukščiausių Lietuvoje. Didesnę bedarbių dalį turėjo tik Kelmės, Ignalinos, Zarasų ir Lazdijų rajonai,. Žmonėms nerandant darbo buvo didesnis socialinių pašalpų poreikis. 4,5 proc gyventojų gavo socialines pašalpas, kai vidutiškai tarp mažųjų savivaldybių – 3,8 proc. Teigiamai vertintas pagrindinis nekilnojamo turto tarifas, siekęs 0,3 proc (vidutinis – 0,7 proc.) Tačiau verslo liudijimų kaina, siekusi 183 eurus, bei žemės mokesčiai buvo tarp aukščiausių. Mažesni mokesčiai galėtų paskatinti ir ekonominį aktyvumą. Verslo liudijimų, statybos leidimų, veikiančių ūkio subjektų skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų buvo mažesnis už vidutinius.

Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“ ir „Turto valdymo“ sritys. Pastarojoje srityje gerai vertinama tai, kad savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės. Taip pat tūkstančiui gyventoju teko 3 136 kv. m. pastatų ir patalpų ploto – mažiau nei vidutiniškai. Teigiamai vertinama, kad buvo numatyta privatizuoti net 22 proc. pastatų ir patalpų ploto. Komunalinių paslaugų srityje gerai vertinama, kad savivaldybei priklausiusios šilumos, vandens tiekimo, atliekų vežimo ir daugiabučių atministracimo įmonė sdirbo pelningai. Transporto srities rodiliai įvertinti prasčiau, nes savivaldybė neskelbė viešųjų konkursų viešojo transporto maršrutams, o savivaldybei priklausanti įmonė, vežusi keleivius, dirbo nuostolingai. Savivaldybės administracijoje tūkstančiui gyventojų teko 6,7 darbuotojo – mažiau nei vidutiniškai (7,6). Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas, siekęs 7,7 proc. išlaidų.

Visą tyrimą rasite LLRI svetainėje